Jeigu norite kažko stipraus, neigiamų emocijų, pykčio, kupinos knygos - rinkitės Rojaus Paukščio Ašaras. Tai tarsi laiškas mamai, pamišėlio mamai. Kodėl aš sakau pamišėlio? Todėl, kad nekiekvienas žmogus vaikystėje...

Jeigu norite kažko stipraus, neigiamų emocijų, pykčio, kupinos knygos - rinkitės Rojaus Paukščio Ašaras. Tai tarsi laiškas mamai, pamišėlio mamai. Kodėl aš sakau pamišėlio? Todėl, kad nekiekvienas žmogus vaikystėje nužudo savo tėvą, muša motiną, nužudo šunį ir laiko jį šaldiklyje... O kas dar? Perskaitykit ir sužinosit, ką psichopatas dar gali veikti likęs visiškai vienas šiame melo ir skausmo pasaulyje.

Skaitant šią knygą, pasaulį pradedi suvokti kitaip. Tarsi tampi psichopatu, mąstai kaip jis. Vis dėl to, mane įtraukė,susiskaitė greitai, nenuobodžiai, manau išeitų neblogas filmas pagal šią knygą.

Beje, ar žinot kada verkia Rojaus Paukščiai? Jei ne, šią knygą perskaityti BŪTINA.

Keletas citatų:
"Nemačiau prasmės gyventi - nebent tik tam, kad pakilčiau ir sudužčiau kaip jūros banga į krantą."
"Mama, aš pykstu ant pasaulio. Visa, ką matom, yra netikra, nė vieno tikro garso, išskyrus tą, kuris aidi mūsų širdyse."