Kartais galvoju, kad atostogos yra pats tinkamiausias laikas, skirtas nebaigtoms knygoms perskaityti. Viena iš pastarųjų ir buvo "Rugiuose prie bedugnės". Nebaigta skaityti ne dėl to, kad ji bloga, neįdomi ar kažkokia kitokia....

Kartais galvoju, kad atostogos yra pats tinkamiausias laikas, skirtas nebaigtoms knygoms perskaityti. Viena iš pastarųjų ir buvo "Rugiuose prie bedugnės". Nebaigta skaityti ne dėl to, kad ji bloga, neįdomi ar kažkokia kitokia. Ją aš taupiau skaitydama ir pagriebdavau skaityti tuomet, kai kažko būdavo slogu, liūdna ar tiesiog mintimis nuklysdavau į savo paauglystę. Pamenu, kad dar mokykloje teko skaityti šio kūrinio ištrauką, kad mano vyresnės pusseserės ją skaitydavo iki išnaktų pas senelius kaime vasaros naktimis, kai aš tuo tarpu sapnuodavau devintą sapną. Tačiau dažnai mintimis norėdavau grįžti prie jos ir būtinai perskaityti nuo pradžios iki galo. O tuo labiau, kad daug žymių Lietuvos muzikantų, pradedant M. Mikutavičiumi ir baigiant A. Mamontovu, šią knygą įvardija kaip viena iš geriausių savo perskaitytų knygų. Nežinau, kaip būčiau sureagavusi, jei ją skaityčiau būdama paauglė, tačiau skaitant dabar, ji kartkartėm netgi priminė mane pačią. Ir man pačiai teko maištauti prieš suaugusiuosius bei mokytojus, atvirai išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu, nemėgau to, ką liepė daryti suaugusieji. Todėl skaitydama vietomis net gardžiai juokiausi iš pagrindinio veikėjo ir jį tapatinau su savimi. Ši knyga man artima tuo, kuo aš buvau paauglystėje ir privertė prisiminti tai, ką seniai jau buvau pamiršusi. Kitaip ir negalėčiau šios knygos pavadinti kaip odė maištui prieš suaugusius. Galbūt kiekvienas, kurią jis skaitė ar dar skaitys, manau, kad tikrai atpažins save ar bent prisimins tai, ko labiausiai nemėgo būdamas paauglys. Atrodo, kad lyg skubi žengti į suaugusiųjų pasaulį, o tuo tarpu kažkas tave dar laiko ir nenori paleisti iš vaikystės. Todėl matyt ir yra sakoma: "Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad yra pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti, o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui atiduoti gyvenimą".

Viena geriausių mano skaitytų knygų, kurią galiu skaityti vėl ir vėl. Mane be galo žavi jos išskirtinė paauglių žargono kalba, kuria knygoje ir kalba pagrindinis herojus. Jau vien dėl to, kad tokio stiliaus knygų ir plius...

Viena geriausių mano skaitytų knygų, kurią galiu skaityti vėl ir vėl. Mane be galo žavi jos išskirtinė paauglių žargono kalba, kuria knygoje ir kalba pagrindinis herojus. Jau vien dėl to, kad tokio stiliaus knygų ir plius tikrai gerų yra išties nedaug. Nors daug kam knyga atrodo banali, neturinti prasmės, tačiau man ji yra geros nuotaikos užtaisas ir puiki knyga atostogoms. Rekomenduoju ne tik merginoms, bet ypač vaikinams, kurie yra panašūs į Houldeną - jie puikiai supras jo jausmus ir išgyvenimus. Žodžiu, visapusiškai gera ir smagi knyga tiems, kurie nori lengvo skaitinio ir nesitiki labai gilios prasmės.

Dar viena išliaupsinta knyga, kuri man ne itin patiko. Nepaisant to, skaitėsi gana lengvai ir greitai.

Baigus skaityti šią knygą, viena iš labiausiai man į galvą lindusių minčių: "Vau, būtų buvę smagu paskaityt ją prieš...

Dar viena išliaupsinta knyga, kuri man ne itin patiko. Nepaisant to, skaitėsi gana lengvai ir greitai.

Baigus skaityti šią knygą, viena iš labiausiai man į galvą lindusių minčių: "Vau, būtų buvę smagu paskaityt ją prieš kokius gerus penketą-šešetą metų."

Ir iš tiesų, tai knyga paaugliams, ne tiems ilgai užsibuvusiems, jaunatviškiems žmogeliukams, bet tiems tik tik įžengusiems, kurious viskas nervina ir bloga daros nuo pasaulio. Knyga gana negatyvi, atskiesta šnekamuoju stilium, bet tuo pačiu nuoširdžiai, gana atvirai atskleidžia jauno žmogaus mąstyseną, gyvenimo suvokimą. Žinoma, knyga neatspindi kažkokio paauglių stereotipo, tai dar nereiškia, kad taip mąsto visi paaugliai, tačiau tikrai manau, kad vienokiu ar kitokiu metu visi kažką panašaus išgyvename.

Nusivylimas pasauliu, visais supančiais žmonėmis, viskuo... Pagrindinis knygos "Rugiuose prie bedugnės" veikėjas išgyvena sunkų laikotarpį - paauglystę. Jauno žmogaus maištas priveda prie jį supančių žmonių kančių....

Nusivylimas pasauliu, visais supančiais žmonėmis, viskuo... Pagrindinis knygos "Rugiuose prie bedugnės" veikėjas išgyvena sunkų laikotarpį - paauglystę. Jauno žmogaus maištas priveda prie jį supančių žmonių kančių. Dėl vaikino sielojasi tėvas, mama, jo brangiausioji sesuo. Būtent dėl sesers, kuri lyg spindulys nušviečia veikėjo pasaulį, jis iš visų jėgų stengiasi tapti geresniu.

Vaikiną išmetė iš daugelio mokyklų. Jis pabėga norėdamas aprimti ir sudėlioti savo gyvenimą į vietas. Grįžti namo bijo, nes nerimauja dėl mamos būklės, kuri sužinojusi, jog sūnų vėlėi "išspyrė" iš mokyklos, gali smarkiai sunegaluoti. Tačiau dėl sesers jis grįžta ir pažada pasilikti, pasitaisyti...

Knygoje "Rugiuose prie bedugnės" autorius atskleidžia jauno vaikino gyvenimą laikotarpiu, kuris daugelį išmuša iš vėžių. Nupasakojami vaikino santykiai su merginomis, draugais, su kuriais dažnai pykstasi ir dar dažniau susitaiko. Aprašoma veikėjo vidinė būsena, charakteris, jausmai, kuriuos jis vis dažniau stengiasi užgniaužti.

Mmmhhh... Tiką baigiau šią knygą - kuri labai mažutė ištikrųjų apimti - ir taip suprantu, kad po jos liko sumišimo jausmas. Kai pagalvoju, turbūt, taip ir turėjo būti, nes knygos pasakotojas - sumišęs paauglys vaikinas....

Mmmhhh... Tiką baigiau šią knygą - kuri labai mažutė ištikrųjų apimti - ir taip suprantu, kad po jos liko sumišimo jausmas. Kai pagalvoju, turbūt, taip ir turėjo būti, nes knygos pasakotojas - sumišęs paauglys vaikinas. Iš tikro, knygoje sužavėjo (ir, ironiška, bet kartu labai nervino) būtent paaugliškas pasakojimo tempas ir stilius. Pati istorija, atrodo, visiškai paprastai - savęs ieškojimas, pasaulio neteisybės suvokimas, priešinimasis statomoms riboms ir normoms, žavėjimasis tauriais ir nekaltais dalykais, - visa tai maištaujančio, gedinčio, ieškančio vaikino akimis. Kita vertus, knygos veikėjui visa tai sukelia nelengvus ir labai įvairius jausmus, kuriuos ir su kuriais gyventi ir priimti pasaulį nėra taip jau paprasta.

Tai mano pirma knyga skaityta elektroniniu formatu.

Nustebino. Džiaugiuosi, kad neskaičiau mokykloje, ne būčiau supratusi kiek kitaip. Pasirodė tokia ironiška, sarkastiška ir netgi juokinga, tačiau ir pamokanti, viskas...

Tai mano pirma knyga skaityta elektroniniu formatu.

Nustebino. Džiaugiuosi, kad neskaičiau mokykloje, ne būčiau supratusi kiek kitaip. Pasirodė tokia ironiška, sarkastiška ir netgi juokinga, tačiau ir pamokanti, viskas priklauso nuo požiūrio į tam tikrus dalykus.

Aš irgi esu viena iš tų, kuriems "Rugiuose prie bedugnės" paliko neišdildomą įspūdį. Pirmiausia į akis krenta tai, kad romanas parašytas pirmuoju asmeniu. Tai teikia nuoširdumo, atvirumo, priartina skaitytoją prie...

Aš irgi esu viena iš tų, kuriems "Rugiuose prie bedugnės" paliko neišdildomą įspūdį. Pirmiausia į akis krenta tai, kad romanas parašytas pirmuoju asmeniu. Tai teikia nuoširdumo, atvirumo, priartina skaitytoją prie pasakotojo išgyvenimų, leidžia į viską pažvelgti jo akimis.

Gali pasirodyti kvaila, tačiau mane sužavėjo Houldeno savybė iš visko šaipytis, kritikuoti, ironizuoti. Tai teikia romanui papildomo žavesio. Atrodo, turėtum imti nervintis, kai kiekviename puslapyje būtinai pasišaipoma iš kokio bendraamžio arba suaugusiojo, tačiau mane tai pralinksmino kone labiausiai.

Houldeną galime gerbti už tai, kad jis nėra paviršutiniškas jaunuolis, kad nė nemano taikstytis su veidmainiavimu ir žmonėmis, nesvetimiems tam. Turiu galvoje tokį veidmainiavimą, kai apgaudinėjami ne tik kiti, bet ir tu pats. Būtent dėl to Houldenas Kolfildas metė vieną iš mokyklų. Taip vėl išryškėja maištingoji jaunuolio pusė.

J.D. Selindžeris sudrebino populiariąją to meto literatūrą. Dabar irgi daug rašytojų stengiasi atskleisti paauglio mąstymą, tačiau visgi "Rugiuose prie bedugnės" yra neginčijamai geriausias romanas, padėjęs pamatą vėlėsniems panašaus pobūdžio kūriniams.

Ne, ši knyga ne man, nors ji ir skirta paaugliams, tačiau skaitydama nesijaučiau susidomėjusi. Taip, taip, rašė apie paauglių mąstyseną, gyvenimą ir visa kita. Kai kuriuose Houldeno Kolfildo, pagrindinio veikėjo, žodžiuose,...

Ne, ši knyga ne man, nors ji ir skirta paaugliams, tačiau skaitydama nesijaučiau susidomėjusi. Taip, taip, rašė apie paauglių mąstyseną, gyvenimą ir visa kita. Kai kuriuose Houldeno Kolfildo, pagrindinio veikėjo, žodžiuose, veiksmuose ir mintyse įžvelgiau šiuolaikinį jaunimą, tačiau "Rugiuose prie bedugnės" buvo parašyta prieš gerą penkiasdešimt, tiesa, daugiau nei penkiasdešimt, metų. Gal jaunimas šiek tiek pasikeitė? Na, liko tai, kad visiems beveik iki gyvo kaulo įgriso gyvenimas, kad egoistiški ir pan., bet man tai pasirodė visai neartima.

Ironijos bei pokštų kai kuriose romano vietose atrodė per daug. Net nesmagu skaityti. Ir šiaip nieko gero visoje knygoje ir nepasakė. Arba aš kažko gilesnio neįžvelgiau. Nuoširdžiai tikiu, kad mintis pagrindinė tokia ir buvo - parodyti paauglių mąstyseną. Na, bet kiek girdėjau, daugeliui ji patinka. Tad tiek to, nepeiksiu, gal kitam ši knyga - pati įdomiausia iš skaitytųjų.

Peržiūrėjau savo knygų sąrašą ir pamačiau, kad jame yra knyga "Rugiuose prie bedugnės", kurią perskaičiau prieš mėnesį, nes ji tiko atskleisti mano kalbėjimo įskaitos temai.

Taigi, ši knyga yra apie paauglį, vardu...

Peržiūrėjau savo knygų sąrašą ir pamačiau, kad jame yra knyga "Rugiuose prie bedugnės", kurią perskaičiau prieš mėnesį, nes ji tiko atskleisti mano kalbėjimo įskaitos temai.

Taigi, ši knyga yra apie paauglį, vardu Houldenas. Šis vaikinas yra tikras maištautojas. O maištauja jis dėl to, nes tėvai jam liepia daryti tai, ko jis nenori. Be to jo niekas nesupranta. Šioje knygoje pats Houldenas pasakoja savo nuotykius Niujorke, kuriuos patyrė metęs mokyklą.

Knyga tikrai verta dėmesio ir turi ddelę išliekamąją vertę.