"Kaip atgulė vakare Juza, matęs Vinciūnės vestuves Pavalaknėj, tai ir pražiūrėjo į daržinės pašelmenį kiaurą naktelę." Taip prasideda knyga apie vieno žmogaus gyvenimą nuo tos akimirkos kai jo mylimoji atitenka kitam....

"Kaip atgulė vakare Juza, matęs Vinciūnės vestuves Pavalaknėj, tai ir pražiūrėjo į daržinės pašelmenį kiaurą naktelę." Taip prasideda knyga apie vieno žmogaus gyvenimą nuo tos akimirkos kai jo mylimoji atitenka kitam. Jau pirmame knygos puslapyje, labai trumpu sakiniu įvardinamas Juzo likimas ("Juza liko vienas"). Taip, vienatvė, kurios baimė yra viena iš gyvenimo varomųjų jėgų, šioje istorijoje nupiešta ryškiausiomis spalvomis. Sudaužyta žmogaus širdis ir didelis atsidavimas savo gyvenimo meilei. Istorija, kurią pradėjusi skaityti nebegalėjau atsitraukti ir tik paryčiais, užvertusi paskutinį knygos puslapį, suvokiau, koks žmogaus, vienišo žmogaus, gyvenimas gali būti kupinas prasmės. Ir kiek, atrodytų užmiršto, atokiai nuo visų gyvenančio vyro, darbai ir įsitikinimai gali reikšti kitiems.

Nors Juza ir gali pasirodyti stuobrys ar tamsus kaimietis, tačiau jo elgesyje slypi šis tas daugiau. Juza visuomet elgiasi taip, kaip jam atrodo, kad yra teisinga, neatsisako savo įsitikinimų net ir sunkiausiais momentais, ar didžiausios pagundos akivaizdoje. Šioje knygoje sukurtas lietuvio portretas, sukaupęs savyje ilgaamžę patirtį. Įgytą iš taip Juzos gerbiamo ir prisimenamo senelio Jokūbo. Atveriamos mums jau mažai pažįstamos mūsų senolių gyvenimo ypatybės.

Na, o kalbant apie istoriją, tai ji apima gana ilgą laiko tarpą. Nušviečia Juzos gyvena po to, kai atsiskiria nuo savo brolio ir sesers, ir persikelia gyventi į atokią vietą, kurioje iš nieko ima kurti savo namus ir gyvenimą, iki jo vienišos senatvės. Tačiau net toks atsiskyrimas nuo aplinkinio pasaulio neapsaugo Juzos nuo visuotinių katastrofų. Savo, ar ne savo noru Juza vis įtraukiamas į aplinkinių gyvenimus, įvairius su politika susijusius įvykius. Nors pats ir nesupranta istorinės kaitos, o gyvena gamtos ritmu. Taip parodoma, jog neįmanoma pasislėpti nuo pasaulio. Parašymo stilius leidžia geriau suprasti Juzos elgesio priežastis, kadangi rašytojas dosniai ir vaizdingai aprašo veikėjo vidinį pasaulį, jo išgyvenimus, bei mintis.

Juzos gyvenimo istorija įtraukianti ir priverčianti nuoširdžiai jausti simpatiją, šiam nuostabiam personažui. Ne veltui šis romanas yra vertinamas kaip geriausias rašytojo J. Baltušio kūrinys.