Knyga patiko, sujaudino, sugraudino. Nors įsiskaičiau tik iš kelinto karto, vis padėdavau į šalį. Skaitant , dažnai pagalvodavau, o kaip reiktų jaustis man, mano šeimai, jei taip mus išskirtų ir tektų keliaut į kitą...

Knyga patiko, sujaudino, sugraudino. Nors įsiskaičiau tik iš kelinto karto, vis padėdavau į šalį. Skaitant , dažnai pagalvodavau, o kaip reiktų jaustis man, mano šeimai, jei taip mus išskirtų ir tektų keliaut į kitą salą, vienas, tarp svetimų žmonių, sunkiai sergantis? Ir kaip gerai, kad buvo išrasti vaistai nuo šios baisios ligos, raupsų.

Tikiuosi, kada teks nukeliauti į Spinalongą, ir pabandyti bent šiek tiek įsivaizduoti, ką jautė pasmerktieji, išplėšti iš savo šeimos ir atplukdyti į šią salą.

Victorios Hislop "Sala" neabejotinai patraukė ne vieną smalsuolį į Kretą ir šalia jos suformuotą salą Spinalongą, kur ilgus dešimtmečius buvo plukdomi raupsuotieji. Plukdomi į vieną pusę, daugumą iš jos niekada ir...

Victorios Hislop "Sala" neabejotinai patraukė ne vieną smalsuolį į Kretą ir šalia jos suformuotą salą Spinalongą, kur ilgus dešimtmečius buvo plukdomi raupsuotieji. Plukdomi į vieną pusę, daugumą iš jos niekada ir nebegrįžo.

"Sala" - tai vienos šeimos saga. Tai pasakojimas apie meilę, netektį, skausmą ir pasiaukojimą. Meistriškai sudėliotas romanas puikiai pavaizduoja Spinalongą ir labiau nei koks nedidelis reportažas "Travel" kanalo eteryje vilioja apsilankyti Kretoje ir būtinai pamatyti dabar jau negyvenamą Spinalongą.

Pagal šią knygą pastatytas ir filmas. Man jau dabar knieti pasižiūrėti šią juostą :)

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą - dabar jau negyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir...

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą - dabar jau negyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą jos motinos Sofijos. Kokius jausmus išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, atskirtą nuo dviejų dukterų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Ką išgyveno įkandin prosenelės ten pat plaukusi viena iš jos dukterų? Netgi Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę - tik jau ne raupsų, o klaikios jos tėvų šeimyninės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką.. Ši nauja patirtis jauną merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai jai tenka rimtai apsispręsti dėl savo ateities. Į kurią pusę pakreips Aleksis apsisprendimą netikėtai prieš jos akis atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?

Visų pirma, nuoširdžiai turiu prisipažinti, jog rinkausi knygą tik pagal rekomendacijas, net nesidomėdama, apie ką ji yra, todėl, paėmusi šią knygą į rankas ir perskaičiusi galinį viršelį, truputį sutrikau, nes aprašymas visiškai nepatraukė. Pagalvojau, kad netyčia prisiviriau košės, kurią pati ir srėbsiu, todėl iš knygos nesitikėjau kažko ypatingo.

Jau nuo pat pirmųjų puslapių knyga labai patraukė: rašymo stilius nepaprastas savo paprastumu, o istorija taip pat pasirodė originali. Nors nesu buvusi Kretoje ar Graikijoje, vaizduotėje aplankiau visas aprašytas vietas, jaučiau karštą vasaros dvelksmą ir pergyvenau visas emocijas kartu su knygos veikėjais. Buvau gana seniai skaičiusi tokią knygą, kuri, net ir darant dideles pertraukas, vėl įtraukdavo taip stipriai, jog rodydavosi, kad skaityčiau iki pat paryčių, jei tik turėčiau galimybę.

Net nežinau, kas šioje knygoje mane taip patraukė. Skaitydama jaučiau gana vienalypes emocijas vienam ar kitam veikėjui, mintyse spėliodavau, kaip viskas baigsis, ar viskas išaiškės, kaip pasielgs vienas ar kitas personažas. Stebėjausi, kodėl viskas pasisuka viena ar kita linkme, kodėl kažkuris iš žmonių reaguoja vienaip ar kitaip - jaučiausi įsisukusi į visą šeimyninę dramą. Rodos, su visais sėdėdavau tavernoje prie jūros kranto ar žavėdavausi baltomis plevėsuojančiomis suknelėmis, kuriomis pušodavosi moterys vidurvasarį. Perskaičiusi knygą Graikiją ir Kretą įrašiau į sąrašą šalių, kurias kada nors gyvenime aplankysiu. Spinalonga, Elunda, Plaka.. Pavadinimai, kurie atmintyje užsifiksuos būtent dėl šios istorijos. Istorijos, įkvėpusios tikėti amžina meile bei atgaliniu ryšiu.



Įspūdžių daug, bet žodžius išspausti sunku - šeimos dramų gerbėjai turėtų paimti ir šią knygą į rankas. Autorė tikrai puikiai valdo plunksną, o aš dar kartą įsitikinau, jog neverta spręsti apie knygą iš jos viršelio.