Neįpatingas ir niekuo neišskirtinis detektyvas.
Nepatiko Janeko Miterio personažas: nužudyta žmona, apkaltintas jis pats ir jokio susirūpinimo; ar skausmo dėl netekties.
Iki galo trūko aiškumo, kaip būtent inspektorius Van...

Neįpatingas ir niekuo neišskirtinis detektyvas.
Nepatiko Janeko Miterio personažas: nužudyta žmona, apkaltintas jis pats ir jokio susirūpinimo; ar skausmo dėl netekties.
Iki galo trūko aiškumo, kaip būtent inspektorius Van Vėterenas nustatė, kas tikrasis žudikas.
Knyga tokia, jog perskaitei ir pamiršai.

Ir man šis naujas skandinavų detektyvų rašytojas patiko, bet ne taip, kaip garsieji jo tėvynainiai. Iš pradžių skaitant net atrodė, kad visai neįdomus pasakojimas, per lėtai viskas vyksta. Bet vėliau susidomėjau. Labiausiai...

Ir man šis naujas skandinavų detektyvų rašytojas patiko, bet ne taip, kaip garsieji jo tėvynainiai. Iš pradžių skaitant net atrodė, kad visai neįdomus pasakojimas, per lėtai viskas vyksta. Bet vėliau susidomėjau. Labiausiai įdomus man pasirodė detektyvas VV. Ir pabaiga prasminga, nes supranti žudymo motyvus, jie pakankamai šiuolaikiški, nors ir šiurpūs, ir nepriimtini. Ir, aišku, gaila, niekuo dėtų aukų. Perskaičiusi knygą nudžiugau ir dėl to, kad vienas iš dviejų mano išmąstytų įtariamųjų ir buvo tikrasis žudikas - man taip retokai nutinka :)

Vasarai baigiantis dauguma turbūt iš mūsų skaito meilės romanus arba romantiškas istorijas bei lengvesnius romanus. Bet aš šį kartą nusižengiau tradicijoms ir nuo lengvų romanų grįžau prie detektyvo (matyt sergu...

Vasarai baigiantis dauguma turbūt iš mūsų skaito meilės romanus arba romantiškas istorijas bei lengvesnius romanus. Bet aš šį kartą nusižengiau tradicijoms ir nuo lengvų romanų grįžau prie detektyvo (matyt sergu detektyvų liga). Šį kartą ir vėl skandinavų detektyvas (aš jiems ištikima turbūt būsiu dar labai ilgai). Tai visiškai man dar niekur negirdėtas vardas, todėl ir patraukė mano dėmesį. Pagalvojau, kad būtų nuodėmė neperskaityti tuo labiau, kad apdovanotas Europos kriminalinės literatūros žvaigžde. Na ir ką pirmi puslapiai taip įtraukė, kad praradau laiko nuovoką, atsiribojau nuo telefono, interneto ir net kompiuterio. Ir tikrai nenusivyliau, intriga mane kankino iki pat knygos pabaigos, bet taip ir neatspėjau, kas buvo tas blogietis. Viskas taip susukta ir persukta, kad jau ir pati buvau pasimetus, kas čia kas ir su kuo susiję. Vienas veikėjas tiksliau vyr. inspektorius truputį priminė Jo Nesbo veikėją Harį Hūlę, kuris toks pats kietas ir sunkiai perkandamas riešutėlis. Siužeto nepasakosiu, bet būtinai rekomenduosiu perskaityti. Nėra baisus, bet perskaičius kelis fragmentus susimąstai, jog nenorėtum, kad taip vyktų ir tavo gyvenime.

Toks lengvas skaitalas prieš miegą, tikrai neprilygsta kitiems skandinų autoriams, kas dar labai nustebino, jog jau maždaug po pusės perskaitytos knygos galvoje pradėjo kirbėti mintys apie galimą žudiką ir neklydau. Todėl gal...

Toks lengvas skaitalas prieš miegą, tikrai neprilygsta kitiems skandinų autoriams, kas dar labai nustebino, jog jau maždaug po pusės perskaitytos knygos galvoje pradėjo kirbėti mintys apie galimą žudiką ir neklydau. Todėl gal ir trūko tos subtilios intrigos, kuri dažna kitų autorių kūryboje.