Drąsiai galiu teigti, kad Gavelis - mano jaunystės dievukas. Toks šitoje knygoje vis dar yra pagrindinis veikėjas Rimas. Pažintis su knyga prasidėjo labai seniai, bet ne popieriniu, o skaitmeniniu formatu, kai viename tinklapyje...

Drąsiai galiu teigti, kad Gavelis - mano jaunystės dievukas. Toks šitoje knygoje vis dar yra pagrindinis veikėjas Rimas. Pažintis su knyga prasidėjo labai seniai, bet ne popieriniu, o skaitmeniniu formatu, kai viename tinklapyje ištraukas iš šios knygos perskaičiau vienu įkvėpimu. Deja, pačios knygos laukiau beveik ketverius metus metus...

Nors į turinį buvo dėta daug vilčių, skaitant pirmąjį šimtą puslapių vis laukiau, laukiau ir laukiau... Ko? Nežinau, kad įtrauktų, nenuviltų, kad pajausčiau kažką tokio, ką jausdavau skaitydama ištraukas. Reikėjo šiek tiek kantrybės, ir pasiekus puslapį su antraštė "Antra dalis" prasidėjo tai ko laukiau - liko tik knyga, tik Rimukas, tik jo klystkeliai ir jo haliucinacijos. Nuo tos vietos viską, kas liko, prarijau per keletą valandų.

Ištrauka:

"-Žinoma,- pratarė Rimas pabrėžtinai ir aiškiai. - Žinoma, aš niekam nereikalingas. Aš negaliu būti reikalingas publikai, kuri kalba ir net mąsto frazėmis, atlietomis iš skysto lietuviško šūdo. Net jeigu šis pastaruoju metu yra spėriai keičiamas prancūzišku ar amerikietišku šūdu. Aš negaliu turėti deramos vietos pasaulyje, kuriam pakanka betikslės sujauktos informacijos iš "Interneto", bet visai nebereikia minčių ar idėjų. Kuriam pakanka skuboto persipisimo diskotekos ar klubo tualete, bet visai nereikia kankinamai lėtos ir todėl stulbinamai meniškos erotikos. Tokiam pasauliui aš tikrai atrodau lavonas. Apsimesti lavonu man yra patogiau ir netgi prasmingiau. Manęs jau nebėra, aš miręs. Norit, tuojau pažirsiu pomirtinėmis plėnimis - iš manęs teliks balkšvų dulkių krūva, Beje, tai pats parankiausias man pavidalas. Jis geriausiai išreiškia mano kūrybinę esmę."

Gaveliui būdinga savęs ieškojimo, klišių neperspaustos asmenybės tema, aktyviai gvildenama "Jauno žmogaus memuaruose". Pagrindinis veikėjas Rimas taip pat - kitoks ir ypatingas, pilnas besidraskančių vidinių gyventojų, būsimų knygų vizijų, prisiminimų apie savo mūzą Norą. Nors tas perdėtas išskirtinumo akcentavimas vietomis erzina, tačiau palieka įspūdį.

Pagrindinė tema - savižudybė - interpretuojama labai plačiai. Tai ir kūryba, ir vienišo vilko kelias neprašant pagalbos nei vieno, nepaisant to, kokioje situacijoje atsidūrei. Yra ir kiti jos būdai. Rimas žino visus, ir kiekvieną rytą liūdi, jog niekas nepasmaugė jo miegančio, tai reiškia, kad lėtai žudytis teks dar ilgus metus...