Kai man pasiūlė perskaityti šią knygą, nesitikėjau iš jos pernelyg daug, tačiau dabar drąsiai galiu teigti, kad tai knyga - mano favoritas. Skaičiau ją jau antrą kartą ir žinau, kad dar skaitysiu ne kartą. Tai knyga, kuri...

Kai man pasiūlė perskaityti šią knygą, nesitikėjau iš jos pernelyg daug, tačiau dabar drąsiai galiu teigti, kad tai knyga - mano favoritas. Skaičiau ją jau antrą kartą ir žinau, kad dar skaitysiu ne kartą. Tai knyga, kuri mano nuomone turėtų gulėti kiekvieno, mėgstančio skaityti, žmogaus bibliotekoje. Knyga, kurią kiekvieną kart skaitant atrandi kažką vis naujo ir svarbaus.

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia...

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia žinių, nėra atsakymų į rūpimus klausimus. Nusprendęs palikti artimuosius, kartu su draugu Govinda, atsisako turtų ir iškeliauja su asketais mokytis jų gyvenimo būdo ir išminties. Tačiau ir čia Sidharta neranda ramybės. Pakeliui sutinka visų mylimą ir gerbiamą, išmintį pasiekusį Budą. Bet Sidharta nepripažįsta kitų mokymo, tad palikęs savo draugą, asketus toliau keliauja vienas į miestą. Čia dvidešimt metų gyvena su kutizane, paskendęs turtuose, pamiršęs visas savo ankstesnes paieškas. Bet ir vėl neatradęs laimės, Sidharta iškeliauja ir pasilieka pas prie upės gyvenantį keltininką. Jau sulaukęs senatvės, pagaliau atranda gyvenimo išmintį ir patiria laimę.



Knyga perskaitoma vienu prisėdimu. Paprasta, be ypatingų įvykių ar nutikimų, tačiau patraukianti dėmesį. Norisi sužinoti, tai kokia ta Sidhartos ieškoma, o vėliau ir atrasta išmintis.

Hermano Hesė "Sidharta" - tai filosofinė knyga apie kiekvieną iš mūsų.

Pastebėjau, kad kuo gilesnė knyga, kuo daugiau filosofinių klausimų iškelia bei suteikia atsakymų - tuo ji plonesnė. Tuo glausčiau ir aiškiau viskas...

Hermano Hesė "Sidharta" - tai filosofinė knyga apie kiekvieną iš mūsų.

Pastebėjau, kad kuo gilesnė knyga, kuo daugiau filosofinių klausimų iškelia bei suteikia atsakymų - tuo ji plonesnė. Tuo glausčiau ir aiškiau viskas parašyta, neišsiplečiant, neaprašinėjant nesvarbių dalykų, o tik tai, kas svarbu. Tokia ir yra ši knyga - tai trumpas pasakojimas apie jaunuolio Sidhartos gyvenimą, jo savojo Aš ieškojimą, gyvenimo klystkelius, klaidas, mokymą bei išmokimą. Knygoje galima rasti labai daug patarimų, pamokymų, kuriuos galima būtų visus cituoti kaip tikrąją tiesą. Tačiau pats Sidharta, nepasikliovė jokiu mokymu, jokiom tiesiom, būdamas jaunas išėjo iš namų, kad pats atrastų savąjį kelią, tiesas, bei gyvenimo prasmę.

Knygos siužetas , tai kaip žmogaus gyvenimas nuo jo gimimo iki mirties, su visais klystkeliais ir išmoktom pamokom. Vertėtų perskaityti kiekvienam, ypač, kas mėgsta filosofines, bet paprastai parašytas knygas, kaip R.Bacho kūryba.

Keletas patikusių minčių iš knygos:

Išmintis neperduodama. <...> Žinias galima perduoti, bet išminties - ne. Ją galima rasti, išgyventi, ji gali mus nešti, galima su ja daryti stebuklus, bet jos išsakyti ir pamokyti negalima.

Kai žmogus ieško, tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik tą dalyką, kurio ieško, ir jis nieko kito neįstengia pastebėti ar suvokti, nes visą laiką galvoja tik apie ieškomą daiktą - jis turi tikslą, apsėstas savo tikslo. Ieškoti - tai turėti tikslą. Bet rasti - vadinasi, būti laisvam, atviram pojūčiams, neturėti jokio tikslo.

Hermano Hesės "Sidharta," autoriaus pavadinta indišku pasakojimu, Z. Unseldo vadinama tapsmo asmenybe istorija, - mažytė knygelė, galinti pasislėpti knygų lentynoje, bet pradėta skaityti auga, plečiasi ir tarsi didėja. Pats...

Hermano Hesės "Sidharta," autoriaus pavadinta indišku pasakojimu, Z. Unseldo vadinama tapsmo asmenybe istorija, - mažytė knygelė, galinti pasislėpti knygų lentynoje, bet pradėta skaityti auga, plečiasi ir tarsi didėja. Pats autorius prisipažino ne kartą keitęs religijos formas, bet ne atsivertimo, o augimo ir vystymosi prasme. H. Hesė rašė Indijos dvasia kvėpavęs ir gyvenęs nuo vaikystės kaip ir krikščionybe. Indijos dvasia - ieškojimų dvasia turbūt ir traukia skaitytoją - nuolatos ieškantį savojo aš, savo tapsmo istorijos, todėl ne vienas "Sidhartą" laiko geriausia H. Hesės knyga.

Taigi, pagrindinis pasakojimo veikėjas Sidharta (iš sanskrito kalbos - tas, kuris pasiekė tikslą), brahmano (išmintingiausios žmonių klasės atstovo) sūnus nori pasiekti dvasinę tobulybę. Kai į kaimą užsuka samanai, Sidharta nusprendžia rinktis asketišką gyvenimą ir tapti samanu. Išmintingasis brahmanas supranta, kad išlaikyti neleisdamas gali tik sūnaus kūną - jo siela jau išvyko.

Gyvendamas miške tarp samanų Sidharta siekia ir jų skelbiamų tikslų:" išgryninti, numalšinti savo troškulį, išvyti norą, išginti svajones, atmesti džiaugsmą ir kančią. Numirti sau pačiam, nelikti daugiau savuoju Aš". Tačiau greitai Sidharta ima abejoti samanų mokymu, nes nė vienas iš jų nėra pasiekęs nirvanos. Vėliau jis prisipažįsta Govindai, jog sugaišo daug laiko, kol suvokė, "jog nieko negalima išmokti". Pokalbis su Buda Sidhartą sugrąžina į savęs ieškojimą - jis suvokia, jog labiausiai visada ir troško pažinti ir surasti save. Atsiskyręs išgyvena egzistencinę vienatvę, suvokęs, jog nebepriklauso jokiai visuomenės grupei. Kiekvienas ieškojimas veda Sidhartą tiek į kitus ieškojimus, tiek į naujus nusivylimus: kurtizanė Kamala veda jį į kūniškosios meilės paslaptis, tarnaudamas pas pirklį Kamasvamį suvokia savo privalumą gebėti mąstyti, jausti ramybę ir džiaugsmą bendraujant, o ne rūpinantis materialiais turtais. Bet Sidharta nuolat jaučiasi lyg Kamalos gražiai giedantis paukštis, uždarytas auksiniame narvelyje.

Vienintelis dalykas, prie kurio jis pats norėjo prisirišti ir galbūt būtų atsisakęs visų savo siekių, buvo sūnus. Bet H. Hesė negali leisti savo herojui atsisakyti tikslo, todėl sūnus pabėga nuo tėvo globos ir rūpinimosi. Kentėdamas dėl išsiskyrimo su sūnumi ima suprasti ir savo kaltę prieš tėvą, suvokia, kokią kančią jam suteikė išėjęs ir nesugrįžęs. Pats svarbiausias Sidhartos atradimas, jog išmintis neperduodama, nes kiekvienos išminties priešingybė yra tokia pat teisinga. Ne veltui daugiausia išmokęs jaučiasi iš keltininko ir upės, kurie tiesiogiai, žodžiais, jo nieko nemokė.

Taigi, H. Hesės "Sidharta" - mažytis, bet tikrai nelengvas gyvenimo prasmės ieškojimų vadovėlis. Tik populiariojoje literatūroje žmogus atranda jaunas teisingai ir visam gyvenimui. Išties gyvenimas kur kas sudėtingesnis, iš kiekvieno atradimo kyla naujos galimybės ir nauji praradimai. Tačiau, pasak H. Hesės, "žodžiai kenkia slaptajai prasmei, garsiai išsakyta mintis visada būna kitokia, net kiek suklastota, paika", todėl ir rašant nuolat persekioja mintis - visi žodžiai apie šią knygą kvailystė, jie nepasako nieko. Svarbiausia yra meilė. Imkite "Sidhartą" ir atraskite.