Slydimas - taip vadinasi knyga, kurią dabar jums ketinu pristatyti.
Šioje knygoje yra visko: mokyklos intrigų, meilės trikampių, patyčių, sudėtingų šeimos santykių ir... žmogžudysčių.
Neatsispyriau pagundai, ir prieš...
Slydimas - taip vadinasi knyga, kurią dabar jums ketinu pristatyti.
Šioje knygoje yra visko: mokyklos intrigų, meilės trikampių, patyčių, sudėtingų šeimos santykių ir... žmogžudysčių.
Neatsispyriau pagundai, ir prieš pradedant skaityti knygą, pasidomėjau, apie ką gi ji bus. Pastebėjau, kad anotacijoje buvo ganėtinai pabrėžiamas įvykis - žmogžudystė. Mintyse iškart pradėjau regėti galimus nutikimus istorijoje. Turiu pasakyti, kad pabaigą buvo labai lengva nuspėti- paaiškės, kas gi buvo žudikas ir, kodėl šis žudė.
Susiraukiau, prikandau apatinę lūpą ir svarsčiau, ar verta nueiti į ilgą pasimatymą su šia knyga, kurios pradžia ir pabaiga buvo tokia pat aiški, kaip ir ant delno esančios linijos.
Galiausiai nusprendžiau pamėginti. Knyga nebuvo koks nors didžiulis sprogimas sudrebinęs mano, kaip knygų griaužikės, gyvenimą, tačiau aš tikrai mėgavausi istorija. Buvo įdomu stebėti knygoje esančius įvykius, spėti, kas gi yra tas žudikas ir kodėl gi jis žudo.
Taip pat man buvo įdomu stebėti merginos Silvijos, kurią taip pat vadina ir Vija, ir jos geriausio draugo Rolinso santykius ir, kaip šie yra paveikiami naujoko, kuris mėgina kai ką jai padaryti.
Verta pabrėžti, kad knygoje yra aprašoma tikrai ne viena mirtis. Bet labiausiai mane suglumino įvykusi pati paskutinioji mirtis. Net sunku pasakyti, ar man toji mirtis patiko, ar ne. Kad jos nesitikėjau, tai buvo faktas. Kažkodėl maniau, kad tas žmogus dar ilgai šmėžuos knygos puslapiuose, tačiau taip neatsitiko. Tik dėl to, kad tas asmuo pamojavo skaitytojams ranka, aš trokštu pasiimti antrą dalį ir ją perskaityti.
Knygos pasakojimo stilius yra lengvas ir paprastas. Autorė ne kartą pasinaudoja pasviruoju šriftu, kurio pagalba mus nukelia į merginos galvą, o gal geriau sakyti, sapnus, pasąmonę? Tai suteikia progą mums geriau suprasti, kaip visa tai, kas vykstą aplinkui pagrindinę veikėją, paveikia ją pačią.
Kelis kartus autorė leidžia žvilgtelėti į veikėjos praeitį, kad skaitytojas geriau suprastų, kodėl tam tikri personažai istorijoje nėra mėgiami pagrindinės veikėjos. Tos dalys tikrai nebuvo mano mėgstamiausios. Džiugu buvo tai, kad tokių vietų tikrai nebuvo daug.
Dar vienas dalykas susijęs su šios knygos istorijos pateikimu yra tas, kad veikėjos akimis mes galime žvilgtelėti į daugybės skirtingų veikėjų gyvenimus. Pasitelkdama pagrindinės veikėjos sugebėjimą, galią įlįsti į kito žmogaus galvą, rašytoja savo istoriją paverčia įdomesne, ypatingesne. Taip pat yra suteikiamas šansas regėti didesnį istorijos vaizdą. Iš to kyla nemažai įtampos. Pirma: veikėja mato žmogžudystę, vėliau veikėja mato, kaip geriausias jos draugas susitinka su mergina, kuri vėliau nužudoma. Taip pat pagaliau ji supranta, kodėl jos draugas turi savų paslapčių nuo jos.
Be to, autorė neleidžia pagrindinei herojei ilgai užsibūti kitų veikėjų galvose. Ji visad ištraukia Viją įdomioje vietoje, taip suteikdama istorijai paslaptingumo ir versdama skaitytoją toliau versti puslapius.
Taigi, knygoje yra trys varomosios jėgos skaityti toliau: romantiškoji, detektyvinė ir psichologinė (santykiai). Romantiškoji, manyčiau, viskas aišku, kaip ir su detektyvine. Tačiau psichologinė dalis iškelia klausimų. Knygoje pagrindiniai veikėjai yra nuskriausti likimo: jie neturi motinos arba tėvo. O ir tie nėra aukseliai: kažkuris daug dirba, kažkuris yra traumuotas ir pan. Mokykloje moksleiviai taip pat elgiasi kaip tipiniai paaugliai: gėrimas, nėštumas, intrigos, pavydas ir pan. Knygoje visa tai minima, kad būtų sukuriamas kuo tikroviškesnis istorijos pasaulis ir netgi pridėtų tam tikro prieskonio prie kūrinyje vystomo veiksmo.
Man nekilo jokių klaustukų, kodėl pagrindinė veikėja saugo savo paslaptį nuo geriausio draugo po to, kai jai brangiausias žmogus - tėtis - nepatikėjo, kai mergina pagaliau pasakė jam, kas gi su ja iš tikrųjų vyksta. Kai tave išduoda pats artimiausias žmogus, tu tikrai pradedi abejoti kitais. Mano galvoje tėvas buvo piramidės viršuje, Vijos geriausias draugas ėjo po jo. Kiek galėtų būti šansų, kad šis priims jos žodžius kaip tiesą, kai tas, kuris yra žymiai svarbesnis ir turi gilesnį ryšį, nepatikėjo?
Bendrai viską susumuojant, knyga tikrai nėra prasta, tačiau vis dėlto joje yra nuspėjami etapai: pradžioje - žmogžudystė, viduryje - merginos mėginimai atskleisti žudiką, pabaigoje - tiesos atskleidimas. Tačiau šios knygos išskirtinis bruožas yra tai, kas vyksta papildomai tuose etapuose ir tai sugeba išskirtį šią knygą iš kitų ir ją atsiminti ilgiau.
Daugiau knygų apžvalgų jaunimui: www.kittywriterpsl.wordpress.com
rodyti daugiau