Orhan Pamuk yra neginčijamas žodžio, detalių ir melancholijos meistras. "Stambulas" - tai autoriaus ir jo mylimo miesto istorija, organiškai susipynusi tarsi persiškame kilime. Miestas - ne vieta, miestas - veikėjas. Buvusios...

Orhan Pamuk yra neginčijamas žodžio, detalių ir melancholijos meistras. "Stambulas" - tai autoriaus ir jo mylimo miesto istorija, organiškai susipynusi tarsi persiškame kilime. Miestas - ne vieta, miestas - veikėjas. Buvusios Bizantijos sostinės gatvelės, apgriuvę namai, nykstančios pašų rezidencijos, skurdas ir atvirukiniai vaizdai - viskas alsuoja liūdesiu ir pralaimėjimu. Osmanų imperija žlugo ir Stambulas pasinėrė į fatališką liūdesį.

Visiems Orhan Pamuk būtina perskaityti šią knygą, kad suvoktų jo, kaip rašytojo, raidą.

Dar besimokydama Stambule, pradėjau skaityti žinomiausio turkų autoriaus Orhano Pamuko romaną "Nekaltybės muziejus". Grįžusi nusprendžiau perskaityti kiek įmanoma daugiau šio autoriaus knygų. Taigi vėliau sekė "Mano vardas...

Dar besimokydama Stambule, pradėjau skaityti žinomiausio turkų autoriaus Orhano Pamuko romaną "Nekaltybės muziejus". Grįžusi nusprendžiau perskaityti kiek įmanoma daugiau šio autoriaus knygų. Taigi vėliau sekė "Mano vardas - Raudona" ir pastaruoju metu rankose glaudžiau "Stambulas: atsiminimai ir miestas", išvydusi pasaulį 2003 metais.

Knygos pavadinimas aiškiai atskleidžia knygos esmę: bus kalbama apie miestą autoriaus bei kitų žinomų menininkų prisiminimuose. Autorius į savo pasakojimą įmaišo istorijos trupinėlių, žiupsnelį statistikos, tapybiškai ir kartais be galo detaliai nupasakoja miesto rajonus, gatveles bei Bosforo vandenis. Sužinome ir apie mieste siautusius gaisrus, skendusius laivus, tamsiausius užkaborius, kur geriau nekelti kojos, apie gyvenusius pašas (osmanų laikų pareigūnas), užsienio menininkus. Galiausiai, susipažįstame su autoriaus gyvenimo detalėmis.

Knyga bus įdomi tiek viešėjusiems Stambule, tiek ketinantiems apsilankyti, kadangi puslapiai pilni senovinių nespalvotų Stambulo fotografijų. Ši knyga - ne turistinis gidas, o intymus ir asmeninis autoriaus pasakojimas apie miestą, sklidiną liūdesio ir melancholijos iš vaikytės ir jaunystės prisiminimų.

Anot autoriaus, miestas be galo susijęs su mumis pačiais, mūsų gyvenimais ir būsenomis, nuotaikomis, todėl Jūsų Stambulas nebūtinai yra toks liūdesio persmelktas kaip Pamuko prisiminimuose.

Skaitydama jau nebe pirmą šio autoriaus knygą, pastebiu dalykus, kuriuos mačiau po penkių metų pasirodžiusioje jo knygoje "Nekaltybės muziejus". Manau, jog knyga patiks visiems, kurie skaitė vėlesnį jo romaną "Nekaltybės muziejus", taip pat besidomintiems istorija, istorijomis apie žmones ir miestus. Galbūt net rasite šio to panašasaus į Vilnių ir jo istoriją...