“(…) tai prasidėjo spalio viduryje, kai medžiai buvo apsivilkę mandarino spalvos lapais ir šoko vėsiame, lietaus kvepiančiame vėjyje, o saulė buvo ryškaus aukso atspalvio, kuri apšvietė viską. Magiška valanda. Visą...

“(…) tai prasidėjo spalio viduryje, kai medžiai buvo apsivilkę mandarino spalvos lapais ir šoko vėsiame, lietaus kvepiančiame vėjyje, o saulė buvo ryškaus aukso atspalvio, kuri apšvietė viską. Magiška valanda. Visą likusį gyvenimą ji prisimins tai kaip laiką, kai pagaliau grįžo namo.”
Taip pasibaigė dar viena puiki Kristin Hannah knyga. Knygoje aprašyta daug socialinių, psichologinių temų kaip vaiko raidą veikia gyvenimas laukinėje gamtoje be civilizacijos, kaip vaikas adaptuojasi prie naujos aplinkos ir kaip mokosi naujų įgūdžių, kaip vaikai gyvena, patyrę smurtą ir kaip greitai pripranta prie nuoširdžios meilės, taip pat knygoje gvildenama karjeros ir šeimos temos. Ar visada esi sėkmingas ir ar visada turi jėgų atsigauti po nuopolio. Ar šių dienų media kenkia ar padeda žmogui? Ar visada biologiniai tėvai sugeba mylėti ir auginti vaikus? Galbūt įvaikinti vaikai daug laimingesni šeimose?
Alisa - taip pavadino psichiatrė Julija mergaitę, rastą medyje apsikabinusi vilkiuką. Psichiatrė padeda mergaitei adaptuotis prie civilizacijos, pasitelkdama pasakas, mokina kalbėti, nes ji tik mokėdavo staugti kaip vilkas. Viskas atrodo vystosi gražiai, kol pasirodo tikrasis Alisos tėtis. Ir čia prasideda detektyvas. Tėtis buvo kalėjime dėl neva žuvusių žmonos ir dukros. Bet pasirodo, lemtingą dieną, kai jo nebuvo namuose, jas pagrobė žmogus ir kankino miške. Taip ir neaišku kaip mergaitei pasisekė pabėgti, nes ji neprisimena.
Ir kaip baigiasi istorija? Laimingai. Biologinis tėtis norėjo toliau auginti savo dukrą, bet suprato, jog jokio ryšio jis neturi su ja, tad atidavė globos teises psichiatrei Julijai. O Julija romano pabaigoje triumfuoja - įrodo, jog yra puiki psichiatrė, sukuria šeimą su gydytoju Maksu ir iš naujo atranda ryšį su savo sese…Grįžo atgal į save - į tikruosius savo namus.

Esu perskaičiusi tikrai ne vieną Hannah knygą ir ši istorija man pasirodė gana silpnoka. Kad ir kaip myliu šios autorės kūrybą, tačiau vietomis buvo truputį nuobodu skaityti. Kai kurie veikėjai man pasirodė visiškai...

Esu perskaičiusi tikrai ne vieną Hannah knygą ir ši istorija man pasirodė gana silpnoka. Kad ir kaip myliu šios autorės kūrybą, tačiau vietomis buvo truputį nuobodu skaityti. Kai kurie veikėjai man pasirodė visiškai nereikalingi bei jiems skiriamas dėmesys. Daugiau būčiau norėjusi sužinoti apie Alisos vidinį pasaulį bei patiriamus išgyvenimus. Šį kartą man pasirodė, jog autorė truputį paviršutiniškai pažvelgė į šią užduotį. Ir kūrinio pabaiga man atrodė kiek suskubėta šį kartą. Ėjimas iki jos buvo gana lėtas.. Ir staiga visa istorija baigėsi.
Nepaisant to, knygą vis tiek perskaičiau su malonumu. Be galo nuostabus šios knygos viršelis, kuris tikiu, jog traukia Jūsų akį taip pat 💚

Labai gera, nuostabi psichologinė knyga. Prieštaringai vertinamą jos gydytoją, žiniasklaida vėl užsipuola Džuliją, o ši susiduria su tikru profesiniu iššūkiu — šiuo metu jai nėra nieko svarbesnio, nei išgelbėti...

Labai gera, nuostabi psichologinė knyga. Prieštaringai vertinamą jos gydytoją, žiniasklaida vėl užsipuola Džuliją, o ši susiduria su tikru profesiniu iššūkiu — šiuo metu jai nėra nieko svarbesnio, nei išgelbėti mergytę. Kad pagydytų Alisą, Džulijai teks suprasti, kad ji negali veikti viena, privalo pasikliauti ir kitais: miestelio, iš kurio seniausiai išvyko, gyventojais, seserimi, kurią menkai pažįsta, ir gydytoju Maksu Cerasinu — žavingu ir uždaru vyru, kuriam ir pačiam nestinga paslapčių.