Muminukas ėjo ir jautė vis didesnį palengvėjimą. Galop net pralinksmėjo, švilpiniavo ir spardė priešais save ledokšnį. Ir tada pamažėle pradėjo snigti.
Tai buvo pirmas sniegas po Naujųjų metų, ir Muminukas...

Muminukas ėjo ir jautė vis didesnį palengvėjimą. Galop net pralinksmėjo, švilpiniavo ir spardė priešais save ledokšnį. Ir tada pamažėle pradėjo snigti.
Tai buvo pirmas sniegas po Naujųjų metų, ir Muminukas apstulbo.
Viena po kitos snaigės leidosi jam ant šiltos nosies ir tirpo. Jis gaudė jas letena, kad valandėlę apžiūrėtų, pakėlė aukštyn akis ir išvydo krintančias iš viršaus, vis daugiau ir daugiau, švelnesnes ir lengvesnes už pūkus.
Tai štai kaip yra, galvojo Muminukas. O aš maniau, kad jos auga iš apačios.
Šaltis atlėgo. Aplinkui nieko daugiau nebuvo matyti, nes trukdė krintąs sniegas, ir Muminuką perėmė toks pat susižavėjimas kaip vasarą, kai brisdavo į jūrą. Jis nusviedė chalatą ir kaip ilgas griuvo į pusnį.
"Žiema! - galvojo jis. - Ir ją galima mėgti!"

Pradėjau nuo knygos, kurios pavadinimas atgaivina sielą - "Stebuklinga žiema''.. Šis metų laikas pas mus lankėsi dar taip neseniai, o širdis jau išsiilgusi sniego ir šalčio.
Baru save, kad neskaičiau nė vienos autorės knygos vaikystėje ir neturėjau progos pažinti Trolių Mumių šeimos, paslaptingosios Totikės, drąsiosios ir mažosios Miu, voveriuko, Hemulio, Snusmumriko, freken Snork ir kitų veikėjų...
Knyga man paliko tik šiltus ir lengvus jausmus. Manau, kad Muminuko nuoširdumas ir valiūkiškumas sušildys kiekvieną, o namus pripildys braškių uogienės kvapo.

Vaikystėje Trolių Mumių nemėgau, filmukų nežiūrėjau, knygų apie juos neskaičiau. Viskas pasikeitė gimus vaikams. Dabar drąsiai sakau, kad Troliai Mumiai - viena mėgstamiausių mano knygų (tiesa, jų istorijos papasakotos...

Vaikystėje Trolių Mumių nemėgau, filmukų nežiūrėjau, knygų apie juos neskaičiau. Viskas pasikeitė gimus vaikams. Dabar drąsiai sakau, kad Troliai Mumiai - viena mėgstamiausių mano knygų (tiesa, jų istorijos papasakotos keliose). Šioje knygoje sudėtos dvi istorijos - Baisus vidurvasaris ir Stebuklinga žiema.

Pirmojoje istorijoje nutinka kataklizmas - baisus potvynis užlieja Trolių Mumių slėnį, visai draugiškai šeimynai tenka palikti savo nuostabųjį namelį. Laimė, pakeliui plaukia kažkoks apleistas namas, tinkamas gyventi (kuo ne skvoteriai?). Ir čia nuotykiai tik prasideda: paaiškėja, kad apleistasis namas yra teatras, Muminukas su Freken Snork pasimeta nuo šeimos ir net patenka į kalėjimą, Mumis Tėtis parašo pjesę... Be abejo, visa nesusipratimų ir nuotykių virtinė baigiasi laimingai.

Ar žinojote, kad Troliai Mumiai žiemą miega? Jie užsikloja patalais, uždangsto baldus ir šviestuvus, pasiruošia uogienių pavasariui ir palaimingai užmiega visai žiemai. Bet ši žiema kitokia - Muminukas pabudo. Gimtasis slėnis neatpažįstamas, po jį knibžda visokių nepažįstamųjų, maudymosi kabinoje apsigyvenusi Totikė, krosnyje - protėvis. Laimė, pabudo dar vienas artimasis - Mažoji Miu, niurzga ir neklaužada. Muminukas nebūtų trolis mumis - jis susidraugauja su žiemos gyviais, kamšo miegančius artimuosius ir išgyvenęs žiemą sulaukia pavasario.