Geras atradimas, jausmas, kai skaitai ir nori visą knygą perskaityti čia ir dabar. Viso romano metu toks šviesus ir gražus minoras. Atrodo, paprasto žmogaus gyvenimas, kuris turėjo svajonių, mylėjo, nekentė, kentėjė, sirgo...

Geras atradimas, jausmas, kai skaitai ir nori visą knygą perskaityti čia ir dabar. Viso romano metu toks šviesus ir gražus minoras. Atrodo, paprasto žmogaus gyvenimas, kuris turėjo svajonių, mylėjo, nekentė, kentėjė, sirgo ir mirė...bet kartu ramus ir išmintingas. Citatos: “ (...) kad meilė - ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą”, “Svajojo apie nepažeidžiamą vientisumą ir savotišką tyrumą, o susidūrė su kompromisu ir smurtinga banalybe. Tikėjo protu, o po daugybės metų susidūrė su neišmanymu”... filosofiškos mintys, kurias dar labiau sustiprina, pavyzdžiui, vargonų muzika...pabandykite. Knyga, kuri primena apie žmogaus silpnumą, taip pat ir neišsemiamas galias gyventi ir kurti, apie laiko trapumą ir žmogaus vidinį grožį, kuris gali skleistis kaip gėlė pavasarį arba visada tūnoti viduje...bet ar to mums reikia? Knyga, kuri prasideda nuo ant viršeliaus esančios nuotraukos - Stouneris - vyresnio amžiaus žmogaus veidas su gyvenimo raukšlėmis ir randais, bet kartu su neapsakomu išminties grožiu...paskutiniai du žodžiai - kambario tyla ir palikti tušti puslapiai...norėtųsi dar skaityti ir skaityti. Paliekama vietos skaitytojo interpretacijoms, apmąstymams. Apibendrinus - Šviesaus Liūdesio Himnas, kuris gali paliesti kiekvieną, kuris ypač dabar pasimetęs, blaškosi savyje, atsisveikina su viruso aukomis, kaltina likimą dėl neįvykusių kelionių ar pavogtų Kalėdų...visko buvo, visko dar ir bus. O mūsų misija viena - Gyventi :)

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat tikiesi, kad jam viskas bus gerai, bet gyvenime...

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat tikiesi, kad jam viskas bus gerai, bet gyvenime nebūna vien gerų dalykų. Nebuvo jokio didesnio veiksmo knygoje, atrodo, kad jo visai nebuvo. Tai tarsi papasakota žmogau istorija.

Knyga turbūt tinkanti visiems: kiekvienas joje gali rasti kažką sau.
Knyga nei nuobodi, nei pernelyg įtraukianti, skaitosi nesunkiai ir visai maloniai, negalėčiau įvardinti kaip "oho" kokia knyga, bet paskaityti tikrai vertėjo....

Knyga turbūt tinkanti visiems: kiekvienas joje gali rasti kažką sau.
Knyga nei nuobodi, nei pernelyg įtraukianti, skaitosi nesunkiai ir visai maloniai, negalėčiau įvardinti kaip "oho" kokia knyga, bet paskaityti tikrai vertėjo. Kažką ji duoda apmąstymam ir smgenims pamaitinti produktas tinkamas. :)

Pirmiausia, ši istorija apie paprastą žmogelį, ridenantį savo gyvenimo akmenį ir pernelyg neklausinėjantį nei gyvenimo, nei jį supančių žmonių, kodėl viskas yra būtent taip. Manau, tokių kaip Stouneris kiekvienas...

Pirmiausia, ši istorija apie paprastą žmogelį, ridenantį savo gyvenimo akmenį ir pernelyg neklausinėjantį nei gyvenimo, nei jį supančių žmonių, kodėl viskas yra būtent taip. Manau, tokių kaip Stouneris kiekvienas pažįsta ne po vieną. Kuo jis išskirtinis? Ogi tuo, kad jis šiaip nėra paprastas, neišsilavinęs visuomenės sraigtelis. Jis literatūros dėstytojas. Jis ramios išminties įsikūnijimas. Jo išmintis jam neleidžia garsiai klausti - KODĖL? Ir mums neįprastu būdu, neleidžia jam nieko keisti. Nors tai ne tik išmintis, tai ir stojiškas, ūkiškas tėvų auklėjimas, stokojantis meilės, švelnumo ar lepinimo. Jis taip ir eina per gyvenimą santūrus, nuolankus ir kažkam atsidavęs, nors pats ir nesupranta kam. Žinoma, jis sutinka merginą, kurią karštai, kaip būna pirmąkart, įsimyli. Ją veda, prasideda niūrus ir šaltas vedybinis gyvenimas. Jų santuoka labai nenusiseka, Stounerio žmonos šaltumas, sušaldo ir jo širdį. Tačiau, vis dėlto, jie susilaukia dukters. Duktė tampa Stounerio pagrindu po kojomis, stebuklu, praskaidrinančiu niūrią kasdienybę, bet jai paaugus, motina jos nebeprileidžia prie tėvo ir auklėja ją taip, kaip buvo auklėjama pati. Kitaip tariant, traumuota, suluošinta siela suluošina ir kitą. Ir blogiausia, deja, visam gyvenimui. Stouneris, nors ir vedęs, įsimyli antrąkart. Šįkart tai tampa gražia, trumpa iliuzija, kuri pripildo jo širdį ir, rodos, atsiveria naujam gyvenimui. Bet, kaip įprasta, iliuzijos trunka labai trumpai ir meilės istorija, netikėtai prasidėjus, taip pat netikėtai, bet labai skaudžiai pasibaigia, palikdama tuštumą ir didžiulį randą sieloje. Stouneris praranda bet kokią aistrą gyvenimui, viskas eina šuniui ant uodegos...
"Jis pasijuto klausiąs save, ar jo gyvenimas vertas gyventi, ar išvis kada nors buvo to vertas."
Vienoje diskusijoje perskaičiau klausimą: "Ko šita knyga gali išmokyti?" Ši istorija puikiai parodo, kas nutinka, kai žmogus, kaip tas šuo, pipranta kariamas, prisijaukina savo gyvenimą, atsisakęs pats savęs ir didžiulėje juodoje gyvenimo skylėje meluoja sau, jog yra laimingas, ar, blogiausiu atveju, tiesiog "normalus", kaip ir priklauso, sraigtelis. Daugelis egoizmą laiko didžiausia blogybe, tačiau, visiškas jo nebuvimas ir atsisakymas, priveda prie melo sau ir tuščio, nykaus, kažkam, nežinia kam, paskirto gyvenimo.

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip idomus. Pasakojama apie nuobodu ir liudna destytojo gyvenima....

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip idomus. Pasakojama apie nuobodu ir liudna destytojo gyvenima. Apie zmogaus vienatve. Liudna istorija, taciau ji manes stipriai nepaliete, bet pasakysiu tiek, kad privercianti susimastyti.

Knyga, apie kurią skaičiau daug atsiliepimų... ji ir mano gyvenimo nesukrėtė, tačiau pamąstyti privertė. Nepaisant joje aiškiai jaučiamo niūrumo, savotiško pilkumo, liūdnumo ir lėtai vykstančio gyvenimo, knyga skaitosi...

Knyga, apie kurią skaičiau daug atsiliepimų... ji ir mano gyvenimo nesukrėtė, tačiau pamąstyti privertė. Nepaisant joje aiškiai jaučiamo niūrumo, savotiško pilkumo, liūdnumo ir lėtai vykstančio gyvenimo, knyga skaitosi lengvai, galima surasti kažką tokio, kas paliečia širdį, ką atrodo ypatingai artimai suvoki...

Įpusėjus knygą, nelabai supratau, kuo ši knyga taip pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. Užvertus paskutinį puslapį, berods, užčiuopiau tai.
Vieno žmogaus istorija, pasakojama šioje knygoje, yra niūri, lėta, liūdna ir...

Įpusėjus knygą, nelabai supratau, kuo ši knyga taip pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. Užvertus paskutinį puslapį, berods, užčiuopiau tai.
Vieno žmogaus istorija, pasakojama šioje knygoje, yra niūri, lėta, liūdna ir tokia trapi. Visą laiką tvyro nuojauta, kad gal čia ir dabar pagrindinis herojus išdrįs pasielgti kitaip, sugriauti savo ramią tėkmę, pasipriešinti viskam. Tačiau tą vienintelį kartą, kai jis jau buvo be pradedąs tai daryti, viskas ir vėl grįžo į ramią pasyvumo srovę.
Man patiko komentaras, jog tai knyga priverčianti susimąstyti, ko tu nori iš gyvenimo. Skaitant ją net imi pykti, kad herojus nesistengia pasiekti to, ko pats nori. Ir tik pabaigoje supranti, kad galbūt visa tai ir buvo, ko jis norėjo iš tikrųjų.

„Stouneris“ - viena tų knygų, kurią gali skaityti visi. Tiek intelektualūs skaitytojai, mėgstantys tikrai meniškai parašytas knygas, tiek tie, kurie linkę skaityti lengvo turinio, nesudėtingai ir pakankamai paprastai...

„Stouneris“ - viena tų knygų, kurią gali skaityti visi. Tiek intelektualūs skaitytojai, mėgstantys tikrai meniškai parašytas knygas, tiek tie, kurie linkę skaityti lengvo turinio, nesudėtingai ir pakankamai paprastai parašytas knygas. Ši knyga tiks tiek žvaliam ar mieguistam rytui, tiek nuvargusiam vakarui, kai norisi poilsio ne tik fiziniam kūnui, bet ir protui. John Williams romaną sugebėjo parašyti taip, kad likti abejingam beveik neįmanoma. Gal ir ne amžiaus šedevras, bet aš manau, kad ši knyga verta būti perskaityta.
Žinokit, kad paėmę šią knygą į rankas, kartu gaunate perskaityti apie visą paprasto žmogaus (tokio kaip mes visi) gyvenimą, nuo gimimo iki pat mirties. Ir tas gyvenimas kiekvieną privers susimastyti, ko gi mes vis dėlto iš jo tikimės... Galbūt kaip Viljamas Stouneris tekėsime pasroviui, o galbūt suvokę kad mūsų gyvenimas priklauso nuo mūsų pačių imsimės drastiškesnių sprendimų gyvenimo tėkmei pakeisti.
Juk pasaulis vis dėlto negailestingas mums visiems :)

Knyga privertė susimąstyti apie tai ko tu nori iš gyvenimo. Tai labai banali mintis - jeigu daug iš gyvenimo norėsi, daug ir turėsi. Tačiau šios knygos herojai tiesiogiai iliustruoja, kas būna su tavo gyvenimu kai plauki...

Knyga privertė susimąstyti apie tai ko tu nori iš gyvenimo. Tai labai banali mintis - jeigu daug iš gyvenimo norėsi, daug ir turėsi. Tačiau šios knygos herojai tiesiogiai iliustruoja, kas būna su tavo gyvenimu kai plauki paviršiumi, nebandai laužyti taisyklių vardan savo laimės. Deja tik atėjus gyvenimo saulėlydžiui supranti verta buvo ar ne...