Kaip negaliu atsispirti pieniškam šokoladui, taip neįmanoma to padaryti ir su Agatos Kristi romanais. Jau buvau davus sau pažadą, kad šią autorės knygą skaitysiu paskutinėmis atostogų dienomis kaip gerą vitaminų dozę...

Kaip negaliu atsispirti pieniškam šokoladui, taip neįmanoma to padaryti ir su Agatos Kristi romanais. Jau buvau davus sau pažadą, kad šią autorės knygą skaitysiu paskutinėmis atostogų dienomis kaip gerą vitaminų dozę prieš grįždama į darbą. Tačiau gavosi taip, kad pradėjau skaityti pirmaisiais atostogų vakarais ir tai labai taupydama, kad užtektų geros adrenalino dozės prieš miegą, apgalvojant tolimesnę įvykių eigą. Keli šimtai puslapių ištirpo momentaliai, o įspūdis liko toks pats geras kaip ir prieš tai skaitytų kitų autorės knygų. Kai manęs paklausia, kaip galėčiau pakomentuoti autorės romanus, atsakymas būna aiškus ir paprastas: "Imkit ir paskaitykit, nes perskaičius vieną, norėsis skaityti dar".