Kadangi, kai skaičiau Nicholas Evans "Arklių užkalbėtoją", man visai patiko šio autoriaus rašymo stilius, taigi panorau pratęsti pažintį su juo ir perskaityti jau nebe taip išreklamuotą kūrinį.

Gal dėl to, jog turiu su...

Kadangi, kai skaičiau Nicholas Evans "Arklių užkalbėtoją", man visai patiko šio autoriaus rašymo stilius, taigi panorau pratęsti pažintį su juo ir perskaityti jau nebe taip išreklamuotą kūrinį.

Gal dėl to, jog turiu su kuo lyginti, bet šis romanas nepaliko didelio įspūdžio. Prieš tai skaitytas kūrinys irgi turėjo panašią pasakojimo manierą ir įvykių pateikimo seką (paminima kulminacija, tada vystoma priešistorė, kas sukėlė tuos įvykius, ir pabaiga, tik žinant visas pasekmes), tačiau gal dėl ilgiau išlaikytos intrigos, gal pati istorija man pasirodė kiek gilesnė, bet "Arklių užkalbėtojas" patiko žymiai labiau. Šiuo atveju "Takoskyra" buvo silpnas kūrinys, pradžioje parodomas kaip detektyvas, tada labai ilgai pasakojama nužudytosios praeitis, jos santykiai su giminėmis ir draugais, ir vėl keliaujama prie pačio nužudymo. Nežinau, pagal aprašymą tikėjausi labiau detektyvinio kūrinio, o čia buvo priartėta prie melodramos.



Nepatiko ilgas ir lėtas įvykių vystymas, norėjosi smulkesnio nusikaltimo tyrimo. Veikėjai irgi nelabai sužavėjo, trūko kibirkštėlės, kurios pakankamai daug buvo prieš tai mano skaitytoje Evans knygoje. Aišku, buvo bandyta sužaisti ekoterorizmo tema, už ją pliusas, nes dar neteko skaityti kūrinio, kuris taip smulkiai parodytų, kaip vyksta "žaliųjų" teroristiniai aktai. Smulkiai atpasakotas gamtovaizdis irgi padarė neblogą įspūdį, bet to nepakako, kad sužavėtų visas romanas.



Vertinčiau 6/10. Buvo trūkumų, bet autorius išlaikė savo stilių, atskleidė visai įdomią šiuolaikinio pasaulio problemą, tad manau, jog šis nepasisekimas neprivers manęs nutraukti pažinties su Nicholas Evans. Išlieka noras ateityje dar ką nors šio autoriaus paskaityti. Tikėsiuos, kad kitą kartą nebus tokio ilgo vaikščiojimo aplink pagrindinę siužetinę liniją.

Pavadinimas visai nepasufleravo kas bus rašoma šioje knygoje, tad kiekvienas puslapis buvo stagmena. Įdomu tuo, kad jau nuo pirmųjų puslapių žinojau kuom baigsis knyga, bet tai nesustabdė smalsumo sužinoti herojų istorijos iki...

Pavadinimas visai nepasufleravo kas bus rašoma šioje knygoje, tad kiekvienas puslapis buvo stagmena. Įdomu tuo, kad jau nuo pirmųjų puslapių žinojau kuom baigsis knyga, bet tai nesustabdė smalsumo sužinoti herojų istorijos iki galo. Kiekvienas mūsų nors kartelį esam beskaitydami knygą atsivertę paskutinį puslapį ir pasmalsavę kuom viskas baigsis. Šiuo atveju pats autorius tai padarė už mane.