Pinigai, kaip ir meilė, yra ne tik žmogaus, bet ir pasaulio varomasis variklis. Be pinigų pasauly būtų nyku, bet meilės dar nykiau...
Netikėtai į mano rankas pateko JAV finansų planuotojos Lindos Leitz knyga intriguojančiu...
Pinigai, kaip ir meilė, yra ne tik žmogaus, bet ir pasaulio varomasis variklis. Be pinigų pasauly būtų nyku, bet meilės dar nykiau...
Netikėtai į mano rankas pateko JAV finansų planuotojos Lindos Leitz knyga intriguojančiu pavadinimu "Tėvai, vaikai ir pinigai: kaip mokyti vaikus apie pinigus". Kadangi turiu vaikelį, jau ir anksčiau buvo kilęs noras įsigyti ar pasiskolinti šią knygą ir būtinai perskaityti.
Knygos apipavidalinimas gana patrauklus: ryškios viršelio spalvos, kur ne kur iliustracinis paveikslėlis, patogus knygos suskirstymas skyriais, kurie gali būti skaitomi net ne iš eilės. Patiko, jog kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiamas epigrafas (trumpa patarlė arba kokio žymaus žmogaus mintis). Įsimintiniausias epigrafas su Čarlzo Franklino Keteringo mintimi : "Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį". Mintis patiko, nes suvokiau paprastą tiesą - mes kuriame šeimas, auklėjame vaikus, dirbame, taupome pinigus vien su mintimi apie gražesnę ateitį, turėdami kokių nors tikslų.
Knyga konkreti, praktiška ir lengvai skaitoma. Naudinga tuo, jog peikiamos įvairios situacijos iš gyvenimo, susijusios su vaikų "piniginiu prusinimu". Mano galva, Lietuvoje per mažai dėmesio kreipiame į vaikų mokymą kaip elgtis su pinigais. Ir tai, deja, atėję iš ankstenių laikų, iš šeimos tradicijų. Juk nuo seno pas mus, lietuvius, tik tėvai valdydavo pinigus. Jei vaikui ko reikia, nuperka mama ar tėtis.
Reikia drabužių? Bus. Reikia mokyklinių prekių? Bus. Reikia kišenpinigių? Vargu, ar tau jie būtini, juk ištaškysi į visas puses be reikalo.
Kita vertus keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Kaip nebeįsivaizduojame savęs ir savo vaikų be mobiliųjų, taip ko gero, turėtume nepamiršti, jog vaikai nuo mažų dienų turi atsakingai elgtis ne tik su jiems patikėtomis moderniosiomis technologijomis (kompiuteriais, telefonais), bet ir su pinigais.
Ši knyga su konkrečiais patarimais (kaip paskirstyti pinigus, kaip išmokyti jais naudotis vaikus nuo mažumės) yra tikras atradimas. Kita vertus, knygoje yra dalykų, kurie mūsų šalies gyventojams ir nelabai pritaikomi, bet vis vien geriau nei nieko. Ir labai norėtųsi, jog Lietuvos finansininkai, ekonomistai ar gerų idėjų turintys tėveliai patys išleistų patarimų knygą apie pinigus, kuri būtų dešimteriopai vertingesnė vien dėl to, jog atitiktų mūsų mąstymą, įpročius, socialines galimybes.
Viena dažniausiai kartojamų minčių šioje knygoje yra tokia: jei vaikas klysta, neskubėkite jam drausti elgtis su pinigais taip, kaip jam norisi (mes galime tik patarti). Ir jokiu būdu neskubėkite taisyti padėties - tegu patirtus nuostolius padengia iš savo kišenės. Tegu jis pasimoko iš savo klaidų, nes tai bus pamoka visam tolesniam gyvenimui.
Pati mėgstu planuoti savo išlaidas, kaskart žinau kur ir kiek išleidau. Manyčiau, taip gyventi paprasčiau, nes tik planuodamas, skaičiuodamas jautiesi saugus dėl rytojaus. O tiems, kurie vis dar nežino kiek per mėnesį išleidžia, kokia visų pajamų skiriama maistu, kokia aprangai, būsto išlaikymui ir kitiems dalykams, siūlyčiau perskaityti būtent minėtąją knygą, kurioje rasite puikių patarimų ne tik kaip vaikus mokyti elgtis su pinigais, bet ir kaip patiems pasiekti finansinį stabilumą.
Vertinimas: 9 iš 10
rodyti daugiau
