Žydų tautybės klasiko Šolom-Aleichemo "Tevje pienininkas" į mano rankas pakliuvo po to, kai dukra pasiūlė pažiūrėti nuotaikingą filmą apie žydus. Filmas buvo anglų kalba, ir aš ne viską supratau, bet prisiminiau savo...

Žydų tautybės klasiko Šolom-Aleichemo "Tevje pienininkas" į mano rankas pakliuvo po to, kai dukra pasiūlė pažiūrėti nuotaikingą filmą apie žydus. Filmas buvo anglų kalba, ir aš ne viską supratau, bet prisiminiau savo šviesaus atsiminimo senelį , kuris, šelmiškai šypsodamasis, man, tada dar paauglei, pasakojo apie geraširdį optimistą pienininką Tevje. Kai pažiūrėjau filmą, susiradau senelio kadaise skaitytą ir toli lentynoje užkištą knygą. Pasimėgaudama ją perskaičiau. Kūrinyje, parašytame prieš šimtą metų, radau tiek daug vertingų dalykų: gebėjimo spręsti problemas, geraširdiško bendravimo, šmaikščios ironijos (ne tik kitam, bet ir sau skirtos). Daug daug pozityvo, apie kurį šiandien garsiai kalbame ir taip jo stokojame.

Ir dar kartą įsitikinau, kad esminiai, pamatiniai dalykai pasaulyje nesikeičia jau daugybę metų...