Ką daryti jei sužinai, kad žemė netrukus bus sunaikinta? Begti į artimiausią barą ir paskubėti išgerti kiek galima daugiau alaus! Nuo šios vietos supratau, kad knyga man patiks :-) O ką tada? Tada šokti į pirmą...

Ką daryti jei sužinai, kad žemė netrukus bus sunaikinta? Begti į artimiausią barą ir paskubėti išgerti kiek galima daugiau alaus! Nuo šios vietos supratau, kad knyga man patiks :-) O ką tada? Tada šokti į pirmą pasitaikiusį pro šalį skrendantį erdvėlaivį ir leistis į kelionę po galaktiką. Lietuviškai knyga vadinasi "Galaktikos tranzuotojo gidas" (nors nemanau, kad yra lietuviškas leidimas). Pati knyga nėra gidas. Ji yra apie gidą, kurį rašo ateivis, tranzuojantis po galaktiką ir laikinai užsukęs į žemę.

Jau supratot, kad čia mokslinės fantastikos kūrinys :-) Mėgstu mokslinę fantastiką ir esu skaitęs ne vieną kūrinį, tačiau tokio dar nėra pasitaikę. Kas jame kitaip? Knygos autorius Douglas Adams buvo rašytojas ir humoristas. Būtent jo humoras su sarkazmo prieskoniu pateikiamas knygoje, kad ir padaro ją kitokią nei dauguma Sci-Fi kūrinių.

Perskaitęs gavau šiek tiek naudos ir sužinojau keletą faktų:


Gaila, bet pasirodo mes nesam pačios protingiausios būtybės žemėje.
Žemė buvo sukurta "for fun", o Norvegijos krantų relijefo autorius už savo kūrinį gavo apdovanojimą.
Beje ji (žemė) trukdo naujo greitkelio tiesimui...
Ir svarbiausia - sužinojau atsakymą į patį svarbiausią klausimą visatoje :-) Nesakysiu koks jis.


Manau, ateityje mielai dar kartą imsių šią knygą į savo rankas ir perskaitysiu. Ne veltui "Reddit's Top 200" sąraše "Hitchhicker's Guide To The Galaxy" užima pirmąją vietą.

Mano pirmasis atsiliepimas bus apie pačią pirmą šiais metais perskaitytą ir pačią išskirtiniausią knygą iš mano, taip greitai ir spontaniškai sukurto knygų sąrašo. O ji išsiskiria tuom, kad tai yra mokslinės...

Mano pirmasis atsiliepimas bus apie pačią pirmą šiais metais perskaitytą ir pačią išskirtiniausią knygą iš mano, taip greitai ir spontaniškai sukurto knygų sąrašo. O ji išsiskiria tuom, kad tai yra mokslinės fantastikos literatūros atstovė, kurios maniau gyvenime neskaitysiu ir tuo labiau, kad perskaičius galėčiau ją dar ir girti, ir kitiems pasiūlyti

Ši 136 puslapių knygutė taip "kietai" šiuolaikiškai išsireiškiant "made my day", nors skaičiau ją orginalo kalba (anglų), nesusidūriau su jokiais sunkumais ir nereikėjo įsijungti žodyno, kad išsiverščiau kas penktą žodį. Supratau, kodėl tiek daug žmonių žavisi moksline fantastika, todėl, kad ši knyga, kuri buvo išleista daugiau nei prieš 30 metų, vis tiek sugebėjo mane nukelti į ateitį, taip kaip ir daugelis šio žanro knygų ar filmų (juk niekas dar ir šiomis dienomis neturi tokio mielo "draugelio" kaip R2 - D2 ar lazerinio kardo kaip Star Warsuose turėjo). Tačiau labiausiai mane šioje knygoje papirko ne įmantrūs kompiuteriai ar erdvėlaiviai, o autoriaus išreikštas humoras ir sarkazmas.

Ne kiekvienoje mokslinės fantastikos knygoje rasite tokią absurdišką priežastį sunaikinti Žemei kaip "ji trukdo naujam galaktiniam greitkeliui pastatyti" ar tipišką britą, kuris nelabai pergyvena, kad jo planeta buvo susprogdinta, o didesnį susirūpinimą jam kelia, ar gaus jis dar kokioje planetoje tokio žemiško dalyko kaip arbata. Taip pat šioje knygoje sutiksite ateivį, kuris tranzuodamas(!) po įvairias planetas su tikslu papildyti "Tranzuotojo Galaktikos gidą", užstrigo 15 metų Žemėje, galaktikos prezidentą, kuris nukabino nuo mūsų žemiečio brito panelę ir pavogė labai jau prašmatnų laivą, kad galėtų iškeliauti kruizo aplink galaktikas bei mano patį mylimiausią ir patį depresiškiausią robotuką literatūros istorijoje Marviną. Štai su kokia linksma kompanija ir jų nuotykiais susidurtumėte, jei pasirinktumėte šitą knygą!