Iš pradžių nesupratau kas veikėjai, kada kuris kalba (visoje knygoje būdavo tokių tarpų). Vis padėdavau į šalį, bet kažkas viduje kirbėjo, jog reik perskaityti, o ir įpusėjus, buvo įdomu kaip herojų likimas susiklostys....

Iš pradžių nesupratau kas veikėjai, kada kuris kalba (visoje knygoje būdavo tokių tarpų). Vis padėdavau į šalį, bet kažkas viduje kirbėjo, jog reik perskaityti, o ir įpusėjus, buvo įdomu kaip herojų likimas susiklostys. Na ir ką, po truputi po truputi ir perskaičiau. Knyga apie 4 žmones, savaip keistus, skirtingus; apie draugystę, meilę, įsipareigojimą.

Turiu draugę, kuri kartą man papasakojo apie vieną stebuklingą skaitymo būdą. Kai jai siaubingai užsinori skaityti, kai, rodos, trūksta kažkokio įkvėpimo ar spyrio į užpakalį, ji pasiima pirmą po ranką pasitaikiusią ar...

Turiu draugę, kuri kartą man papasakojo apie vieną stebuklingą skaitymo būdą. Kai jai siaubingai užsinori skaityti, kai, rodos, trūksta kažkokio įkvėpimo ar spyrio į užpakalį, ji pasiima pirmą po ranką pasitaikiusią ar tiesiog prie rankos prilipusią knygą ir atsiverčia. Ir visada ten randa tai, ko jai būtent reikėjo. Perskaitai ir pagalvoji - "Hėy, tai apie mane!" Galvojau, šiek tiek nerealu, bet tada permąsčiau visą savo knygų skaitymo, dainų klausymo ar filmų žiūrėjimo istoriją ir tikrai! Visa tai, kas man paliko didžiausią įspūdį ar nutiko tada, kada reikėjo, atsirado netikėtai. Lyg iš dangaus nukrito.
Taip ir ši knyga. Prieš pusmetį kažkas įkalbėjo pažiūrėti to paties pavadinimo filmą, bet.... neištvėriau nė dvidešimt minučių. Ne laiku. O dabar per nelabai atsakingą sąrašą man į rankas pakliuvo knyga. Knyga, kuri man priminė, jog keistam būti nėra yda. Tai didžiulis privalumas, kurį reikia saugoti. Nereikia bijoti savo keistumo, tuo labiau jo gėdytis ir bandyti būti kažkuo, kuo nesi. Kad galėtum kvėpuoti ir kurti, tu privalai būti savimi. Daryti tai, ką sako širdis. Net jei tai mūsų sukaustytoms smegenims neatrodo protinga ir derama.
Jei šios knygos veikėja Kamila nebūtų susidraugavusi su visuomenės atstumtu ir nesuprastu atvirukų pardavėju Filiberu, ji niekada nebūtų atradusi namų. Jei Filiberas nebūtų paklausęs nuojautos ir vieną šaltą naktį nebūtų nuejęs patikrinti, ar Kamilai nešalta, jis niekada nebūtų išdrįsęs būti daugiau nei tik pardavėjas. Jei Frankas nebūtų buvęs toks storžievis pikčiurna, Kamila nebūtų išmetusi jo muzikinio centro ir jie taip niekad ir nebūtų pradėję nuoširdžiai kalbėtis. Ir oh, jeigu Poletė nebūtų tokia mažytė niurzgeklė, kuria reikia nuolat rūpintis, galbūt šie trys visiškai skirtingi žmonės niekada nebūtų tapę tokie artimi. Ir niekad nebūtų sėdėję prie stalo, gėrę arbatą ir buvę. Tiesiog drauge.
Tokia paprastutė knyga, o, atrodo, joje telpa visas gyvenimas. Mano, tavo, jo ir jos. Tik šitą knygą reikia paimti laiku.