Knyga, pakeistu pavadinimu

"Orientyrai" - tai knygų serija, leidžianti orientuotis šiuolaikinės literatūros pasaulyje ir atsakyti sau į klausimus, ar jį pažįstate, ar suprantate, kas ir kodėl jame vyksta, ir ko iš jo...

Knyga, pakeistu pavadinimu

"Orientyrai" - tai knygų serija, leidžianti orientuotis šiuolaikinės literatūros pasaulyje ir atsakyti sau į klausimus, ar jį pažįstate, ar suprantate, kas ir kodėl jame vyksta, ir ko iš jo tikėtis. Šie kūriniai atskleidžia šiuolaikinės prozos tendencijas ir vienaip ar kitaip veikia nūdienos literatūros procesą. "Orientyrai" - tai ne sustingę obeliskai, bet veikiau vėjarodžiai, rodantys naujųjų kūrybinių vėjų kryptį."

Šitaip anonsuojama knygų serija "Orientyrai" ir šie žodžiai nėra tik reklamos triukas. Iš šios serijos jau perskaičiau W. G. Sebald "Išeiviai" ir lietuvių autorės U. Radzevičiūtės "Baden Badeno nebus". "Tiramisų karalienė" - jau trečioji, tad galiu daryti šiokias tokias išvadas. Išties lyginti šių knygų, ieškoti bendrų temų, problemų, stiliaus bruožų nesu linkusi. To daryti ne tik kad nereikia, bet ir nelabai kas ir išeitų. Tai labai skirtingi rašytojai, skirtingų tautų, patirčių rašytojai Juos vienijantis bruožas galbūt būtų tiesiog naujas, šiuolaikinis žvilgsnis į senas kaip pasaulis problemas. Skaitant jų kūrinius galima orientuotis, kas vyksta, bet ne iki galo suvokti. Rašytojai nesistengia įtikinti, jie nori, kad skaitytojai išvystų savitą pasaulį ir apie tai mąstytų.

"Tiramisų karalienė" - šiuolaikinio lenkų rašytojo romanas. Pavadinimas šiek tiek apgaulingas, kaip ir visas pagrindinio veikėjo pasaulis, kuriame jam labai sunku orientuotis. Nesąmoningai registruodama knygą sumakalavau pavadinimą. Tai lyg savotiška nuoroda, kad nuobodžiauti tikrai knyga neleis, nepaleis, klaidins, erzins, bet...

Visgi įsiterpę pasakos elementai leidžia kalbėti apie (ne) karališkąsias mūsų gyvenimo puses. "Kartą buvo tokia Saldumynų karalystė, tiramisinė Karalienė, meduolinis karalius, marcipaninis Karalaitis, karameliniai ir kreminiai dvariškiai." Tačiau netikėtai pražuvus karaliui, į šią saldžią šalį įsiveržti bando Sūdytų silkių karalius, Tulžies, Acto ir Kartybės karalius, Paprikų karalius. Savaime suprantama, kai saldumas sumaišomas su šitais, įsiveržusiais skoniais, karalystė savo žavesio nebetenka, o jos gyventojai vis bando atgauti savo brangiąją saldybę. Jei kas pagalvojo, jog tai vaikiška knyga, klysta. Čia tik epizodas iš pagrindinio veikėjo - jauno, savęs ieškančio žmogaus - vaizduotės pasaulio. Romane jis nuolat balansuoja ties realybės, fantastikos, sapnų riba. Tai lenkaitis, kuris ieško savo tapatybės. Tai perversmų, tiek politinių, tiek vertybinių, laikas. Rašytojas į savo romaną įtraukia daugybę aliuzijų ne tik į pasakų, bet ir į įvairių istorinių bei kultūrinių įvykių platybes. Sakau, platybes, nes tekste nuorodų labai daug ir sunkiausia suvokti tik su lenkų kultūra ir istorija susijusias detales (dažnai tai suvokiama tiek, kiek pateikiama išnašoje).

Visgi romano visuma nenuvilia. Ji ir saldi, ir karti, ir šleikšti, ir... kaip ir mūsų šiuolaikinis gyvenimas.