E. M. Remarque (1898m. – 1970m.) – vokiečių rašytojas. Klasikas.

Mėgstu aš šį rašytoją. Jis labai gerai vaizduoja sunkiu laikotarpiu gyvenančius žmones. Kaip asmenybes įtakoja aplinka? Bet aplinka ne ta, kurioje...

E. M. Remarque (1898m. – 1970m.) – vokiečių rašytojas. Klasikas.

Mėgstu aš šį rašytoją. Jis labai gerai vaizduoja sunkiu laikotarpiu gyvenančius žmones. Kaip asmenybes įtakoja aplinka? Bet aplinka ne ta, kurioje tiesiog gyveni, bet visa santvarka, visa politika. Kaip valdžios sprendimai veikia įprastų žmonių gyvenimus ir kokias jie tada turi savo kasdienybes.

E. M. Remarque veikėjas paprastai yra nelaimingas žmogus: jo mintys kasdien šokinėja nuo gyvenimo iki mirties, nuo mirties iki gyvenimo, o kai ateina vienatvė visada padeda alkoholis. Ir viskas niūru aplinkui. Net saulės lauke mažai. Veikėjai tokie jauni pagal metus, o senoliai pagal patirtis. Aišku, visiškai juodą padėtį šiek tiek gelbsti meilė ir draugystė. Bent šioje knygoje trijų vyrukų draugystė yra labai stipri. Pirmą pasaulinį karą išgyvenę jaunuoliai sulimpa į tvirtą trijulę. Yra dalykų, kurie būna stipriau už saugumą, už turtą, už pinigus – trijų veikėjų atsidavimas vienas kitam.

Tikrai esu skaičiusi ne vieną šio autoriaus knygą. Kiekvienoje knygoje rašytojas parašo labai daug taiklių situacijų ir frazių, kurios labai tiesios. Bet turėčiau pasakyti, kad knygos „Vakarų fronte nieko naujo“ ar „Laikas gyventi ir laikas mirti“ vis dėlto ir toliau išlieka mano favoritėmis.

Šią knygą būtų galima pavadinti draugystės knyga, kadangi joje vyrauja įvairios draugysčių formos - trijų vyrų draugystė, vyrų ir alkoholio draugystė, vyrų ir "Karlo" draugystė. Tačiau pagrindinis dėmesys yra...

Šią knygą būtų galima pavadinti draugystės knyga, kadangi joje vyrauja įvairios draugysčių formos - trijų vyrų draugystė, vyrų ir alkoholio draugystė, vyrų ir "Karlo" draugystė. Tačiau pagrindinis dėmesys yra skiriamas vyro ir moters draugystei. Tai gana liūdna knyga, priverčianti susimąstyti koks kartais neteisingas ir negailestingas būna likimas...

Šią knygą paėmiau į rankas, nes ji buvo įrašyta į reikiamų knygų sąrašą 10 klasei. Pirma mąsčiau, kad ši knyga bus nuobodi, bet mano nuomonė pasikeitė. Ši knyga lengvai skaitėsi, trukau apie 3 dienas. Man labai patiko...

Šią knygą paėmiau į rankas, nes ji buvo įrašyta į reikiamų knygų sąrašą 10 klasei. Pirma mąsčiau, kad ši knyga bus nuobodi, bet mano nuomonė pasikeitė. Ši knyga lengvai skaitėsi, trukau apie 3 dienas. Man labai patiko paprastas rašymo stilius.



Skaitant knygą man atėjo mintis, nuostabu būtu turėti tokių draugų. Kurie praskaidrina gyvenimą, padeda sunkiose situacijose. Atvirai pasakius man nepatinka knygos su tokiomis pabaigoms. Autorius galėjo, bent trumpai parašyti, kaip toliu gyveno Robertas, bet jo tolimesnį gyvenimą paliko skaitytojų fantazijai, bet gal tai visai gerai.

Kelios man patikusios ir įstrigusios citatos:

"Kas yra vienas, to niekas negali palikti"

"Juk be meilės žmogus - tai tik atostogaujantis lavonas"

"Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda"

Vasara. Ar galima įsivaizduoti geresnį laiką knygų skaitymui? Tikriausiai ne. Paradoksalu, tačiau kaip tik dabar, kai turiu daugiausiai laiko skaityti, kartu, mažiausiai to ir norisi. Apmaudu. Tačiau pasitaisiau ir šiandien dar...

Vasara. Ar galima įsivaizduoti geresnį laiką knygų skaitymui? Tikriausiai ne. Paradoksalu, tačiau kaip tik dabar, kai turiu daugiausiai laiko skaityti, kartu, mažiausiai to ir norisi. Apmaudu. Tačiau pasitaisiau ir šiandien dar kart pajutau jausmą, tą seniai patirtą jausmą, kada užverti paskutinį knygos puslapį ir skruostu nurieda ašara. Taip atsitiko skaitant šį, labai žinomą, ir kiek teko skaityti, daugelio bloggerių labai mėgstamą, romaną.


Kaip ir kitose Remarko knygose, taip ir čia: buvusius karius persekiojanti baisi karo šmėkla. Šį kartą tie kariai yra trys draugai - Robertas Lokampas, Otas Kėsteris ir Gotfrydas Lencas išgyvenę karo baisumus tačiau negalintys jų pamiršti, kartu kabinasi į gyvenimą ir atstoja vienas kitam ramstį kai užklumpa negandos. Galbūt jau kartojuosi, tačiau šie trys draugai, ne kartą žvelgę mirčiai į akis ir puikiai suvokiantys jos grėsmę, yra liūdni, liūdni žmonės, kaip mėgstu sakyti, sulaužyti žmonės. Tai išlenda retkarčiais, kai kurios jų citatos tai parodo, kitais atvejais, jie primena girtuoklius, skeptikus, apsukrius gudruolius ir mušeikas, tačiau kartu yra be galo vienas kitam ištikimi ir pasiaukojantys.


Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimą; cinikas - kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. (118psl.)


Nors šių trijų vyrų draugystė ir yra didžiulė knygos dalis, dar didesnę joje užima meilė. Knygos pasakotojas Robertas Lokampas įsimyli gražuolę merginą Patriciją Holman. Viskas klojasi gana neblogai, paaiškėja, kad po tuo išoriniu šiurkštumu dar yra jausmo, noro mylėti ir būti mylimam, tačiau pasirodo, kad Patricija serga.
Meilė čia be galo graži. Galbūt dėl to, kad jai nelemta gyvuoti, galbūt dėl to ji atrodo tokia tobula? Be savanaudiškumo, pamirštant save, norint kitą matyti laimingą.
Vietomis knygą pasirodydavo nuobodoka. Neapleisdavo vienodumo jausmas. Dėl to, gal mėnesį knygos nė nejudinau. Tačiau kuo labiau artėjo pabaiga, tuo darėsi įdomiau.


Pikčiausia pasaulio liga, Ferdinandai, - tai mąstymas. Ji nepagydoma. (136psl.)


Vis dėl to, tai yra gera knyga. Bendras įspūdis labai geras ir nesigailiu skaičiusi, kaip dar nė karto nesigailėjau paėmusi Remarko knygą. Nors šie žmonės ir atlaikė daug sunkumų, jų širdyse išliko tos pačios tikrosios vertybės.

E.M. Remarkas - ko gero vienas didžiausių literatūros klasikų. Jo kūriniai susilaukė pripažinimo visame pasaulyje. Didžiuojuosi, galėdama vieną iš jų aprašyti.

"Trys draugai" yra pasakojamas apie tris draugus, grįžusius...

E.M. Remarkas - ko gero vienas didžiausių literatūros klasikų. Jo kūriniai susilaukė pripažinimo visame pasaulyje. Didžiuojuosi, galėdama vieną iš jų aprašyti.

"Trys draugai" yra pasakojamas apie tris draugus, grįžusius iš karo, kuriame kovojo. Rodos, karui pasibaigus, gyvenimas taps gražesnis, gyventi bus geriau... Deja taip nebuvo. Nedarbas, nesiskaitymas su žmonėmis, žmonių nelygybė ir kiti dalykai nė kiek negražino gyvenimo.Vienintelė paguoda - kasdienis apsilankymas baruose.


Robertas - pagrindinis veikėjas, vienas iš trijų draugų. Robertui 30 metų ir jis stengiasi gyventi taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė. Kartu su savo draugais jis patiria ne vieną įsimintiną nuotykį. Pasakojime, Robertas sutinka Patriciją. Visiškai kitokią merginą nei jis. Bent jau jam taip atrodė. Patricija - mandagi, kultūringa, išauklėta mergina, mėgstanti prabangą, bet kartu ir labai maloni ir šilta. Patricijos neįmanoma nepamilti. Ji į akį krito ne tik dviems Roberto draugams, bet ir pačiam Robertui, kuriam, deja, buvo gėda dėl savo prigimties. Vaikinui atrodė, kad jis per prastas Patricijai. Bet šalia esantys artimi draugai sugebėjo jį persigalvoti.

Patiricja pasirodo kitokia, nei iš pradžių visi apie ją manė. Ji taip pat nebijojo sugėdinti savęs, pasijuokti iš savęs, išgerti daugiau nei pridera tuometinei moteriai. Jai nebuvo gėda bendrauti su prastesnės reputacijos žmonėmis. Dėl visų šių savybių Robertas ją ir pamilo. Gyvenimas iš karto pasidarė šviesesnis, užgožė dalykus, apie kuriuos nesinorėjo galvoti... Deja, netikėtai ima progresuoti Patricijos liga, apie kurią Robertas iki tol nežinojo. Gyvenimas vėl ima keistis...

Knygos pavadinimas nors ir paprastas, bet puikiai tinkantis šiam kūriniui. Tai pasakojimas ne vien apie meilę, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo. Tai pasakojimas ir apie draugystę ir kokia ji svarbi mūsų gyvenimuose. Juk sakoma: "Svarbu ne kiekybė, o kokybė". Šioje knygoje labai puikiai atsispindi draugystė ir šiuo atveju tinka posakis "Draugą pažinsi bėdoje". Kuomet Robertą ištiko nelaimė ir jam reikėjo pagalbos, vienas jo draugų nedvejodamas puolė jam padėti, net jei jam pačiam galėjo nutikti kai kas blogo...

Knygoje labai daug įvairiausių pamokymų ir posakių, kurie priverčia susimąstyti. Žemiau išvysite man labiausiai patikusius. Norėčiau, kad mano aprašymo dėka nesuklystumėte. Minėjau, jog šie trys draugai mėgsta išgerti, galėjo pasirodyti, kad jie nelaimingi. Jie labai išsilavinę, kultūringi ir protingi vaikinai, o iš jų lūpų skamba patys tauriausi žodžiai.


Autorius mane sužavėjo savo paprastumu. Viskas labai lengvai ir sklandžiai skaitėsi, nebuvo sunku, bet įdomu. Labai lengva buvo įsivaizduoti įvykius, puikiai atsispindėjo tuometinis laikotarpis, tas elegantiškumas, pagarba moterims, žmonėms. Manau, kad patiks jums visiems taip pat, kaip patiko ir man.

Rekomenduoju šią literatūros klasiką visiems, mėgstantiems pokario laikus, vertinantiems draugystę, norintiems lengvo, bet įspūdingo paskaitymo vakarui :

Nuostabi knyga. Ir tikrai neperdedu. Skaičiau dėl laiko trūkumo ją tikrai gana ilgai, bet su dideliu malonumu.

Sužavėjo mane tiek rašymo stilius, tiek knygoje pateikta atmosfera ir aplinkos aprašymai, kuriuos, rodos, aš...

Nuostabi knyga. Ir tikrai neperdedu. Skaičiau dėl laiko trūkumo ją tikrai gana ilgai, bet su dideliu malonumu.

Sužavėjo mane tiek rašymo stilius, tiek knygoje pateikta atmosfera ir aplinkos aprašymai, kuriuos, rodos, aš mačiau prieš savo akis. Labai patiko personažai ir tai, jog nebuvo jokio banalaus saldumo. Skaitėsi labai lengvai, o pabaiga sukrėtė, tačiau iš dalies ir patiko, nes nemėgstu "ilgai ir laimingai gyveno" istorijų pabaigų.

Tai jau antra - per mano gyvenimą perskaityta Remarko knyga, bet tvirtai žinau, kad tikrai ne paskutinė.

Knyga apie draugystę, meilę, netektį...Daug ką galima padaryti dėl mylimų žmonių ar tikrų draugų, tai tikrai graži istorija apie besąlygišką meilę net ir mirties atveju. Tačiau tikėjausi iš šios knygos stipresnės...

Knyga apie draugystę, meilę, netektį...Daug ką galima padaryti dėl mylimų žmonių ar tikrų draugų, tai tikrai graži istorija apie besąlygišką meilę net ir mirties atveju. Tačiau tikėjausi iš šios knygos stipresnės savo reakcijos, bet deja, nebuvo taip stipru kaip maniau.

[Dėmesio: aprašyme gali būti atskleista daugiau nei jūs norėtumėte žinoti prieš imdami skaityti šią knygą] Knyga "Trys draugai" pasakoja ne apie bet ką, o apie tris draugus. Jie pažįstami nuo karo laikų ir dabar bando...

[Dėmesio: aprašyme gali būti atskleista daugiau nei jūs norėtumėte žinoti prieš imdami skaityti šią knygą] Knyga "Trys draugai" pasakoja ne apie bet ką, o apie tris draugus. Jie pažįstami nuo karo laikų ir dabar bando išgyventi Vokietijoje. Šalį kamuoja bedarbystė, infliacija, politinis nestabilumas ir šią situaciją palyginus su situacija Lietuvoje, atrodo, kad mes, lietuviai, gyvename rojuje.
Moterys priverstos eiti parsidavinėti, kad galėtų užsidirbti bent šiek tiek pinigų, visi sukasi kaip tik išmano. Būtent tokiomis sąlygomis geras draugas kaip niekada yra reikalingas. Vienam būtų tiesiog per sunku.
Tame Vokietijos ir draugų kontekste pradeda vystytis meilė tarp Robio ir Pat. Viskas prasideda nedrąsiai, jų gyvenimuose po truputį daugėja šilumos, šviesos, viskas eina vis geryn ir geryn. Kai Lietuvoje krizė buvo pačiame pike, kai kurie įžvelgė jos pliusų - žmogus yra priverstas pradėti džiaugtis paprastais dalykais, nes turtai jau atimti. Aprašomi herojai būtent tokiais dalykais ir džiaugėsi, jie sėmėsi vienas iš kito to kažko, kas skatino gyventi ir žiauriame pasaulyje matyti grožį. Tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas, kartais atsitinka, kad iš tavęs atima net tuos paprastus džiaugsmus... ir lieki tik tu, vienas (realiai vienas niekada nesi, bet vistiek). Tada ir prasideda tikrasis išbandymas, o knyga pasibaigia.