Per dešimt knygos novelių lyg praplaukia visas žmogaus gyvenimas. Pirmuose paskojimuose - autoriaus jaunystė, paauglio išdaigos.Kaip smagu supurtyti kaimą stipriu nuo karo rasto sviedinio sprogdinimu, sukelti ant kojų ne tik jo...

Per dešimt knygos novelių lyg praplaukia visas žmogaus gyvenimas. Pirmuose paskojimuose - autoriaus jaunystė, paauglio išdaigos.Kaip smagu supurtyti kaimą stipriu nuo karo rasto sviedinio sprogdinimu, sukelti ant kojų ne tik jo gyventojus , bet ir saugumą. Tačiau jaunuolio gyvenimas, tai ne vien išdaigos. Jo laukia ir sudėtingi pirmosios meilės išbandymai, ir klystkeliai, nuopuoliai.

Toliau brandaus žmogaus gyvenimo laikotarpis: darbas mokykloje, laikraščio redakcijoje ir t.t. Autorius su ironija ir jumoru piešia gyvenimiškas situacijas, sutiktų žmonių paveikslus.

Paskutinė novelė "Trys vienatvės",- tai vienišo kaimo žmogausgyvenimo vaizdelis.Kokia graži paralelė: vienišas varnas medyje, šunelis prie būdos ir žmogus.

Kaip ir kitose R.Granausko knygose, čia viskas taip tikra, suprantama ir artima. Labai malonu skaityti

Romualdas Granauskas visuomet stebino savo kūrinių forma: "Jaučio aukojimas" parašytas trimis sakiniais, "Kai reikės nebebūti" - biografinio pobūdžio romanas apie auginto šuns likimą. Biografinės tendencijos tęsiamos ir...

Romualdas Granauskas visuomet stebino savo kūrinių forma: "Jaučio aukojimas" parašytas trimis sakiniais, "Kai reikės nebebūti" - biografinio pobūdžio romanas apie auginto šuns likimą. Biografinės tendencijos tęsiamos ir kūrinyje "Trys vienatvės". Tačiau skaitytojas ir vėl nustebinamas pasirinkta novelių romano forma - knygoje 10 dalių, iš kurių pirmoji tarsi įžanga, tada seka aštuoni epizodai iš įvairių gyvenimo kelio atkarpų, galiausiai knyga karūnuojama nebebiografiniu apsakymu "Trys vienatvės".

Regis, vienas iš veiksnių, lėmusių autoriaus kūrybos poslinkį link savo paties gyvenimo apmąstymo ir įprasminimo, tai bėgantys metai. Knyga ir prasideda pasakotojo-autoriaus mintimis apie gimtadienius. "Be to, ir tas gimtadienis kaip gaidžio - kažkoks dvigubas: pagal metrikus - balandžio, pagal motinos žodžius - kovo mėnuo" (5 p.). Beje, šiemet Romualdui Granauskui jau sukako 74 metai.

Senatvės tema Granausko kūryboje nėra nauja, kaimą bei senolius nuolat galima aptikti jo novelėse. Tačiau pastaruosiuose kūriniuose vis labiau imama reflektuoti savo asmeninę senatvę - ligas, skausmus, gyvenimą tarp keturių sienų, draugų netektis.

Tiesa, didžioji dalis "Trijų vienatvių" yra apie vaikystės ir jaunystės metus. Galbūt tuo tarsi norima pabrėžti, jog vienatvė nėra išskirtinė seno žmogaus dvasios būsena. Augančiam vaikui norisi turėti draugų, norisi turėti mamą ir tėtį. Galų gale ją jausti gali ne vien žmonės - paskutinis apsakymas juk yra apie "...skurdų kiemą, seną varną, seną šunį ir seną žmogų" (7 p.).

Daug ką radau šioje knygoje - ne vien geriau pažinau patį autorių iš įvairių biografinių detalių, bet dar kartą pažvelgiau į Lietuvos istorijos vingius ir pabandžiau pasvarstyti kur tos lietuviškos vienatvės šaknys.



Romualdas Granauskas "Trys vienatvės" (2012 m.)

Tai buvo mano pirmoji pažintis su R. Granausko kūryba. Ji nenuvylė. Su didžiausiu malonumu skaičiau noveles parašytas gražia išraiškinga kalba. Lengvi, bet kartu ir kupini giliausios prasmės sakiniai atskleidžia autoriaus...

Tai buvo mano pirmoji pažintis su R. Granausko kūryba. Ji nenuvylė. Su didžiausiu malonumu skaičiau noveles parašytas gražia išraiškinga kalba. Lengvi, bet kartu ir kupini giliausios prasmės sakiniai atskleidžia autoriaus talentą rasti tinkamiausius žodžius nusakyti visą to laikmečio gyvenimo savotiškumą. Lengvu jumoru prisotinti pasakojimai, patraukia skaitytoją. Tik paskutinioji novelė "Trys vienatvės" kitokia. Čia jau bėgantis laikas atneša šaltuką į širdis. Susimąstai...

Knyga rado vietą mano pamėgtų knygų sąraše.