Graži ir teigiama knyga kurią galima skaityti kaip ilgą pasaką su trupučiu realybės prieskoniu. Pagrindinis personažas pavaizduotas labai tegiamas, gerai išauklėtas ir doras, tačiau nežinantis kokia pasaka slypi jo širdyje....

Graži ir teigiama knyga kurią galima skaityti kaip ilgą pasaką su trupučiu realybės prieskoniu. Pagrindinis personažas pavaizduotas labai tegiamas, gerai išauklėtas ir doras, tačiau nežinantis kokia pasaka slypi jo širdyje. Nejučia susimąstai apie save - ar dar tiki pasaka?

TAHIR SHAH "Tūkstančio ir vienos nakties šalyje"

Būna knygų, kurias perskaičius, vidus tiesiog spinduliuoja įvairiomis mintimis ir teigiamais jausmais. Būna knygų, užvertus kurias, jautiesi maloniai pavargęs, nes toks...

TAHIR SHAH "Tūkstančio ir vienos nakties šalyje"

Būna knygų, kurias perskaičius, vidus tiesiog spinduliuoja įvairiomis mintimis ir teigiamais jausmais. Būna knygų, užvertus kurias, jautiesi maloniai pavargęs, nes toks jausmas, kad keliavai kartu su pagrindiniais herojais. Būna knygų, kurios pasilieka širdyje ir spinduliuoja pozityvu.
Ši pasakų ir arabiškos išminties knyga pilna pozityvo ir teigi...amos energijos. Ir tai tas retas atvejis, kai gali, bet nesinori tuščiažodžiauti ir liaupsinti ir taip nuostabų dalyką. Tai tas atvejis, kai reikia imti ir skaityti. Su pasigardžiavimu. Su pasimėgavimu.

Tai antroji šio autoriaus knyga, išverta į lietuvių kalbą. Jeigu pirmoji, "Kalifo rūmai. Metai Kasablankoje", supažindino skaitytojus su kultūra ir gyvenimu Maroke, tai ši knyga daug labiau išplečia tą kultūrą, kuri kai kuriems yra nesuprantama ir svetima, parodydama jos tikrąjį nuostabumą, arba tai, kas slepiasi už laikraščių ir vakaro žinių ribų.
Šioje, kaip ir pirmojoje knygoje, radau visko: gyvenimo/ nuotykių/ likimų/ papročių/ pasiaukojimo/ gerų ir keistų žmonių/ praeities/ dabarties ir ateities. Bet labiausiai man patiko pasakos, kurios ir sudaro, iš esmės, knygos pagrindą.
Nuostabus/ nuotaikingas/ pozityvus ir teigiamas kūrinys, kuris, tikiu, kiekvienam pakels nuotaiką ir nevalingai šyptelti.

"<...> - Jūsų draugas teisus, - tarė jis, - tačiau kartu ir neteisus.
- Dėl ko?
- Dėl pasakų, dėl to, ką jos reiškia.
Pasakotojas paėmė skudurą ir perbraukė jį pirštais.
- Kad išmanytum pasakas, privalai išmanyti žmones, - pasakė jis. - Svarbiausia - klausytojai. Jei suprasite, kaip ir ko jie klausosi, pamatysite, kad turite jiems beribę valdžią.
- Bet televizija...
- Pamirškite televiziją, - nutraukė mane Muradas. - Ji bevertė, nes jos vaizdai įeina pro akis ir uždusina vaizduotę. Duokite žmonėms ko nors, kas juos sujaudins labiau, ir pamatysite, kaip jie užmerks akis ir pradės klausytis <...>"