Gana dramatiška bei slogi knyga. Nebuvo šioje knygoje daug džiaugsmo, tačiau netrūko šiame pasakojime vietos apmąstymams. Skaitant buvo galima pamąstyti apie tai, kiek daug kartais gyvenime reiškia TYLA. Neištarti žodžiai, ...

Gana dramatiška bei slogi knyga. Nebuvo šioje knygoje daug džiaugsmo, tačiau netrūko šiame pasakojime vietos apmąstymams. Skaitant buvo galima pamąstyti apie tai, kiek daug kartais gyvenime reiškia TYLA. Neištarti žodžiai, nurytos nuoskaudos.. Manau, jog reikia, o galbūt net ir būtina yra išsakyti savo jausmus. Net neabejoju, jog kai viskas kaupiasi, ir galiausiai pratrūksta.. Gali baigtis labai liūdnai 🙈
Man patiko kaip autorė supynė visų keturių moterų likimus. Jos visos tarsi nutolusios viena nuo kitos, tačiau tuo pačiu ir artimos.
Ši knyga buvo mano pirmoji pažintis su Akvilinos kūryba. Autorė tikrai sklandžiai dėsto savo mintis, o ir žodžio kišenėje neieško.
"Tylos istorija" patiks tiems, kam norisi jautraus bei įtraukiančio romano. O aš mielai pažintį pratęsiu. Lentynoje jau laukia "Anglų kalbos žodynas" 📚

Mažai skaitau lietuvių autorių, nes susidaręs stereotipas, kad skaitymo laiką geriau skirti užsienio autoriams. Ši knyga tiesiog gulėjo bibliotekoje lentynoje prie naujų knygų. Sudomino pavadinimas ir viršelis. Ir įvyko...

Mažai skaitau lietuvių autorių, nes susidaręs stereotipas, kad skaitymo laiką geriau skirti užsienio autoriams. Ši knyga tiesiog gulėjo bibliotekoje lentynoje prie naujų knygų. Sudomino pavadinimas ir viršelis. Ir įvyko stebūklas: 10/10. Subalansuota moterims : ). Sužavėjo simbolika - tokia paprasta ir pakylėjanti.

Knygą man davė paskaityti draugė. Nieko nesitikėjau. Bet nustebino ir net labai. Įtraukė ir leido pabuvoti ten kur augo mūsų močiutės, mamos - tame laikmetyje.
Ameniškai aš šioje knygoje vis galvojau, kad tikrai nėra gerai...

Knygą man davė paskaityti draugė. Nieko nesitikėjau. Bet nustebino ir net labai. Įtraukė ir leido pabuvoti ten kur augo mūsų močiutės, mamos - tame laikmetyje.
Ameniškai aš šioje knygoje vis galvojau, kad tikrai nėra gerai visur ir visada patylėti...
Suprasti kitą ir pažinti - per tylą, neįmanoma.
O mirtis...po savęs istorijų nebepasakoja - viskas lieka užmaršty, taip ir nepasakyta, nepaklausta, neišgirsta....

Paskutiniu metu skaitydama gan įvairią literatūrą, mintimis sugrįždavau prie to, kad reiktų perskaityti kažką iš lietuvių literatūros. Jei ir buvo kas skaityta, tai jau lietuvių klasika tapę kūriniai, kurie mokykloje buvo...

Paskutiniu metu skaitydama gan įvairią literatūrą, mintimis sugrįždavau prie to, kad reiktų perskaityti kažką iš lietuvių literatūros. Jei ir buvo kas skaityta, tai jau lietuvių klasika tapę kūriniai, kurie mokykloje buvo privalomų kūrinių sąraše. Ilgai nesvarstydama ir bandydama užpildyti spragas lietuvių literatūroje, vietoj to, kad paimčiau kažkurio gerai žinomo lietuvių autoriaus kūrinį, paėmiau visiškai jaunos rašytojos Akvilinos Cicėnaitės "Tylos istorija". Kodėl būtent jį? Patraukė dėmesį skambus knygos pavadinimas, nes realiai pagalvojus, iš tikrųjų kartais tyla gyvenime daugiau pasako nei kad reikia. Šis knygos viršelis su moters veidu ant jo, privertė mane pasinerti į tikrą lietuvišką romaną, kuriame pagrindinės veikėjos yra moterys.Visos labai skirtingos ir savitos, tikros lietuviškų tradicijų puoselėtojos, mylinčios ir kenčiančios, laukiančios ir nesulaukiančios, tvirtos ir nepalaužiamos ir žinoma jos tik Moterys - silpnoji lytis vyrų akimis. Skaitydama šį kūrinį regėjau sovietmečio vaizdus, nuo kurių ir prasideda pats pasakojimas, kurio metu meilė Tėvynei ir meilė savo artimui buvo pati gražiausia vertybė, gimusi tikro lietuvio širdyje, kur šeima buvo pats svarbiausias aspektas kiekvieno žmogaus gyvenime. Kūrinys lyg kinematografinis filmas keliaujantis per laikotarpius, kiekviename iš jų atskleisdamas kiekvienos herojės paveikslą, tuo pačiu parodydamas, kas tuo metu buvo svarbiausia kiekvienai iš jų. Viskas taip subtiliai ir skoningai bei tikroviškai pateikta, jog atrodo lyg skaityčiau pačios autorės ir jos artimųjų išgyventą istoriją. Vietomis skaitydama išgyvenau tikras, nesuvaidintas emocijas - teko nubraukti ir vieną kitą ašarą. Autorei dedu didelį pliusą už tai, kad mano nuomone, tai yra puikus debiutas kaip pirma knyga suaugusiems. Ir perskaičius šį kūrinį belieka tik pritarti, kad tyla yra geriausias atsakymas, į taip ir neužduotą klausimą.