Trečioji šio ciklo knyga. Man ji pasirodė niūresnė už pirmąsias dvi: daug politinių intrigų, mūšio scenų, atsiranda tokių apkerėtų padarų kaip nemirštantieji, kuriuos dar būtų galima pavadinti "gyvaisiais...

Trečioji šio ciklo knyga. Man ji pasirodė niūresnė už pirmąsias dvi: daug politinių intrigų, mūšio scenų, atsiranda tokių apkerėtų padarų kaip nemirštantieji, kuriuos dar būtų galima pavadinti "gyvaisiais negyvėliais". Ir visa knyga persmelkta sunkios pareigos jausmo: vyrai žudo, nors to nenori, šeimos nariai turi atsiskirti vieni nuo kitų, nes reikia kautis, o Drakono raitelis ruošiasi lemiamam mūšiui su tuo, ko dar nė vienam nepavyko nugalėti.
Bet, nepaisant niūrios atmosferos, man ši knyga patiko. "Sergu" už Eragoną ir Roraną, ir tikiuosi geros baigties. :)

Žodžių galia neišmatuojama. Jie gali tave taip įtraukti, kad pamirši realybę ir, lyg Alisa Stebuklų šalyje, keliausi vis gilyn link Galingojo Ozo. Žodžiai tokie stiprūs, jog susipynusiai žodžių prasmei palietus širdį,...

Žodžių galia neišmatuojama. Jie gali tave taip įtraukti, kad pamirši realybę ir, lyg Alisa Stebuklų šalyje, keliausi vis gilyn link Galingojo Ozo. Žodžiai tokie stiprūs, jog susipynusiai žodžių prasmei palietus širdį, nudiegs lyg durklo smūgį gavus. Vienus žodžius mes mėgstame ir saugome asmeniniuose užrašuose, vartojame savo kalboje, kiti - mums yra didžiausias tabu.

Trilogija - tai trijų kūrinių (dažniausiai literatūros ar filmų) rinkinys, kuriuose rutuliojasi ta pati tema*. Man žodis "trilogija" reiškia truputį daugiau. Tai mistinis, fantazijomis apipintas devynių ženklų junginys, priverčiantis paimti į rankas bet kokio turinio kūrinį. Jei galėčiau, perskaityčiau visas pasaulio trilogijas... o ypač fantastikos žanro, nes jis nors toliausiai nuo realybės, bet arčiausiai širdies.

Ir štai, kai jau maniau, kad beliko tik viena, paskutinė, "Paveldėjimo" trilogijos dalis, gerbiamas Christopher'is Paolini's padaro didžiausią klaidą savo gyvenime - sunaikina trilogijos koncepciją ir paverčia ją ciklu (4 knygos). Dėl didesnio knygų skaičiaus istorija, kuri taip įtraukė pradžioje, tampa per daug detali, jaučiamas nusišnekėjimas, daugžodžiavimas, kreipiamas dėmesys į nereikšmingas smulkmenas. To pasekoje, veikėjai menksta, dingsta jų didvyriškumas. "Ugnies karde", galima sakyti, neįvyksta nieko svarbaus. Pavyzdžiui, "Eragono" kulminacijoje nugalimas šešėlis, "Vyriausiajame" susitinka du broliai, stoja vienas prieš kitą itin nuožmiame kare, o štai "Ugnies karde" bene svarbiausias įvykis yra kardo įsigijimas.

...taip, suprantu, kad kardas labai svarbus ginklas didvyriui, o tuo labiau jo nukalimas yra įsimintinas įvykis kelyje į pergalę, tačiau kai artėjama prie viso ciklo pabaigos, istorija menksta akyse. Tad nors ir jaučiu rašytojui ir jo stiliui šiltus jausmus, ketvirtoji knyga būtų didelis išbandymas, kuriam prireiktų dar didesnės valios... O gal aš pasenau ir amžius nebe tas tokias knygas skaityti...

P.S. Vis dėlto, toks pasiteisinimas būtų kvailas žinant, kad "Žiedų valdovas" man niekada nenusibos.

* Šaltinis: www.wikipedia.org