Keturi žmonės ir vakarienė prabangiame restorane. Prabangus restoranas, kur maistas kaip menas lėkštėje, bet ne dėl sotumo jausmo. Ir administratorius su mažuoju savo piršteliu, vis pasakoja ir rodo, kas toje lėkštėje...

Keturi žmonės ir vakarienė prabangiame restorane. Prabangus restoranas, kur maistas kaip menas lėkštėje, bet ne dėl sotumo jausmo. Ir administratorius su mažuoju savo piršteliu, vis pasakoja ir rodo, kas toje lėkštėje įdėta.

Susitikimą suorganizuoja pasakotojo brolis Seržas Lomanas – garsus politikas, kuris kaip tik šiuo metu kandidatuoja į svarbų postą.

Pasakotojas Polas Lomanas yra kandus žmogus. Jis kitiems klijuoja etiketes, o gal tiesiog kitus mato kaip ant delno. Savo brolį įvardina kaip žmogų, kuris visada parodo savo statusą ir pozą. Prabangus restoranas ir politikas į jį pateko, vos paskambinus savininkui. Jam nereikia laukti eilėje su kitais tris mėnesius, nes jis žinomas. Incidentas su vyno atidarymu prie stalo, kai administratoriui lūžo kamštis. Seržas Lomanas pasijuto nejaukiai, nes tai, ką parenka jis, turi būti tobula ir sklandu. Vasarnamis Prancūzijoje, kai Seržas Lomanas yra įsitikinęs, kad prancūzai juos myli, o ne dėl to pakenčia, jog iš olandų gali pinigėlio nuplėšti... ir įvaikintas berniukas iš Afrikos... Ar tai apsimetinėjimas ir poza?

Pats pasakotojas buvęs istorijos mokytojas. Jis atleistas iš darbo dėl savo pasisakymų per pamokas apie karo aukas, blogai įvertino mokinės rašinį apie Izraelį, kur mergina bandė parodyti gėles, apelsinus, dykumas ir džiaugsmą... o Polas žino istoriją ir žino, kuo gyvena tas Izraelis... arba incidentas jau savo vaiko mokykloje su direktoriumi, kur buvo iškviestas pasiaiškinti dėl vaiko darbo apie mirties bausmę, kai jo vaikas išsakė nuomonę, kad kai kurie nusikaltėliai net neturėtų būti sodinami į kalėjimą, o sunaikinami dar iki teismo...

Toks tas pasakotojas... aštrus ir nebijantis išsakyti savo nuomonę, kai visuomenėje svarbiausia yra parodyti, kad tu esi labai gailestingas... visomis temomis: homoseksualumas, rasizmas, nusikaltėliai, karas... O jeigu tu manai kitaip?

O vakarienė nėra tik pramoga. Tas dvi šeimas sieja jų vaikai ir tai, ką per TV apie juos rodė. Tai nusikaltimas. Ir čia vyksta kova tarp šeimų. Ar reikia viską paleisti ir gyventi toliau? Ar reikia vaikus išmokyti prisiimti atsakomybę, dėl savo veiksmų?

Žmonių sprendimai stebina... ir paslaptys nuo pačių artimiausių...

Ar kada esate susimąstę, kam galėtumėte ryžtis vardan šeimos narių gerovės, garbės išsaugojimo, laisvės? Ne? Aš irgi ne.
H. Koch netiesiogiai kviečia pamąstyti apie tai kartu su jau pasirinkusiais savo kelią knygos...

Ar kada esate susimąstę, kam galėtumėte ryžtis vardan šeimos narių gerovės, garbės išsaugojimo, laisvės? Ne? Aš irgi ne.
H. Koch netiesiogiai kviečia pamąstyti apie tai kartu su jau pasirinkusiais savo kelią knygos "Vakarienė" personažais. "Vakarienė" ir yra apie dviejų sutuoktinių porų vakarienę prabangiame restorane. Netradicinis knygos skyrių formatas leidžia patirti ne tik istoriją, bet ir dalyvauti kartu visose vakarienės dalyse nuo aperityvo iki deserto. Šeimos paslaptys, santykiai, tėvystė, politika, psichikos sutrikimas ir gyvenimo pasirinkimai - tai temos, kurias liečia ši istorija.

Knygoje nerasite daug veiksmo, įtampos (bent aš neradau), o paslaptis, autorius, panašu mėgsta ne tik aprašyti, bet ir palikti jų neatskleistų skaitytojams. Lieka neatsakytų klausimų, skaitytojams tarsi leidžiama patiems sugalvoti savas interpretacijas.

Tokį įspūdį ir paliko ši knyga. Paslapties.. Klausimų pačiai sau, o kam ryžčiausi aš? Personažai kėlė įvairius jausmus, nuo gailesčio iki susierzinimo, o tai, manau, yra istorijos pliusas - sukelti skaitytojams emocijų (kad ir kokios jos būtų). Perskaičiusi knygos anotaciją, tikėjausi visai kitokios istorijos, daugiau įtampos, tačiau visgi knyga nenuvylė, o autoriaus braiže radau kažko naujo, dar nepažįstamo kitų autorių kūriniuose, todėl, manau, pažintį pratęsiu, kad susidaryčiau platesnę nuomonę apie H. Koch kūrybą. 😊