Jeigu prieš beveik du mėnesius perskaityta knyga vis dar neduoda ramybės, ji, ko gero, yra kažko verta. Būtent taip galvoju apie Elizabeth Gilbert kūrinį "Valgyk. Melskis. Mylėk". Nors, kaip ir minėjau, knygą perskaičiau...

Jeigu prieš beveik du mėnesius perskaityta knyga vis dar neduoda ramybės, ji, ko gero, yra kažko verta. Būtent taip galvoju apie Elizabeth Gilbert kūrinį "Valgyk. Melskis. Mylėk". Nors, kaip ir minėjau, knygą perskaičiau senokai, nenorėjau iškart jos aprašyti, maniau, verta kiek palaukti, leisti įspūdžiams "susigulėti".


Tikriausiai nereikia daug pasakoti apie kūrinio turinį: knyga tokia populiari, kad daugelis jau yra ją perskaitę, o kas neskaitė, matyt, matė filmą. Visiems kitiems trumpai pristatau: "Valgyk. Melskis. Mylėk" - tai kūrinys apie moters keliones po tris šalis: Italiją, Indiją, Indoneziją su tikslu surasti save. Ši knyga ne išgalvotas romanas, o tikros moters tikri ieškojimai ir atradimai.



Visų pirma, knyga man pasirodė be galo artima, nes jau kurį laiką jaučiau didelę meilę Italijai, kurioje Elizabeth nuotykiai ir prasidėjo. Matyt, ši, pirmoji, knygos dalis mane labiausiai ir sužavėjo. Galiu prisiekti, kad skaitydama užuodžiau šviežio espresso, riebių spagečių ir gaivių ledų kvapą. Garsiai, kartu su autore mokiausi ir naujų itališkų žodžių, mieliausias, žinoma, buvo bel far niente ( liet. nieko neveikimo grožis). Visa ta Itališka atmosfera, rodos, tik ir kvėpavo gyvenimu, kaip vienu metu ištarė Elizabeth: tokioje vietoje neįmanoma būti nelaimingam.



Klajonės ir atradimai Azijos šalyse praturtino ne tik autorę, bet ir mane. Nors nepuoliau ieškoti artimiausio meditacijos centro, bet tam tikros kalbos apie dvasinius dalykus nustebino ir sužavėjo. Pusę metų praleidusi Indijoje ir Indonezijoje Elizabeth išmoko ir papasakojo skaitytojams apie tikrąjį gyvenimo džiaugsmą: dėkingumą už paprastus dalykus. Taip tai, kad už savo gyvenimo laimę - požiūrį į gyvenimą - atsakingas yra pats žmogus, ir, jeigu jis nenorės pasikeisti, niekas kitas to nepadarys.

Perskaičiusi knygą, dar kartą pažiūrėjau pagal ją sukurtą filmą. Jis, žinoma, gražu, gyvas, moteriškas, bet tik šioks toks priedas prie popieriuje aprašytos istorijos. Būtent todėl manau, kad "Valgyk. Melskis. Mylėk" turėtų perskaityti kiekviena savęs ieškanti moteris. Gal ir nepavyks pakartoti Elizabeth atradimų, bet gera istorija tikrai pasimėgausite.

Priėmusi draugės iššūkį susidaryti knygų sąrašą ir jas perskaityti per metus, visai atsakingai dėliojausi knygas galvodama, kad jas skaitysiu būtent tokia tvarka, kokia surašiau... Bet atėjus metui paimti pirmąją knygą...

Priėmusi draugės iššūkį susidaryti knygų sąrašą ir jas perskaityti per metus, visai atsakingai dėliojausi knygas galvodama, kad jas skaitysiu būtent tokia tvarka, kokia surašiau... Bet atėjus metui paimti pirmąją knygą į rankas, jose atsidūrė "Valgyk. Melskis. Mylėk". Nepaisant to, kad jau buvau mačiusi šios knygos ekranizaciją, leidausi į kelionę kartu su Elizabeth Gilbert.

Dabar svarstau, jog jei šią knygą būčiau skaičiusi tuomet, kai pati jaučiausi apsvaigusi nuo meilės, laiminga kurdama santykius, o ne bandydama atsigauti po užsitęsusio išsiskyrimo, gali būti, jog būčiau tepasakiusi, kad ji įdomesnė nei filmas. Tačiau Elizabeth į mano gyvenimą atėjo pačiu tinkamiausiu metu, jog kartu išgyvenčiau bandymą susigrąžinti save, išsilaisvinti, o tuo pačiu priimti viską taip, kaip yra. Ir dar tvirčiau jausti dėkingumą už tai, kas esu ir ką sutinku savo gyvenimo kelyje.

Dar kartą pasitvirtinau, kad sudėtingiausia ir tolimiausia kelionė yra ne į kitą pasaulio galą, o į save. Šįkart man bilietu į tokią kelionę tapo "Valgyk. Melskis. Mylėk".

Elizabeth Gilbert sukūrė nuotaikingus, lengvus, intiguojančius kelionių memuarus, kuriuos gerą skaityti sniegu aptrauktoje Lietuvoje ir drebant po kaldra.

Krikščioniškojo rožinio protėviu džapamalomu su 109 karoliukų...

Elizabeth Gilbert sukūrė nuotaikingus, lengvus, intiguojančius kelionių memuarus, kuriuos gerą skaityti sniegu aptrauktoje Lietuvoje ir drebant po kaldra.

Krikščioniškojo rožinio protėviu džapamalomu su 109 karoliukų priešaky knygos herojė keliauja į Italiją, Indiją ir Indoneziją. Moteris savęs ieško, nes nebepakeldama savo dabartinės padėties ir naktį vonioje išverkusi visas ašaras bei išgirdusi šiltą balsą, sakantį "eik miegoti", nutaria, kad reikia keisti savo gyvenimą.

Palikusi modernius amerikietiškosios svajonės (santuoka, karjera, namai - patogus gyvenimas) spąstus, ji atvyksta mėgautis malonumais į Italiją. Flirtas, puikus maistas, italų kalba, žavus ir draugiški vyrai, nauji pažįstami... Tad kūnas išgelbėtas!

Ko žmonės vyksta į Indiją? Daug kas atsakytų teisingai - ieškoti dvasingumo ir nušvitimo. Ašrame sutiktas dvasinis vadovas, meditacija, sklandantis ore religinis himnas, smilkalų kvapas ir pokalbis su savimi knygos heroją pakylėja iki sielos lengvumo, tačiau gauti atsakymai dar turi rasti vietą šios moters gyvenime. Siela lengva kaip pienės pūkas, valio!

Ir taip atėjo laikas išsigydyti širdies žaizdas. Balio saloje viskas klostosi puikiai: herojės kūnas ima neatlaikyti neišmiegotų naktų ir pernelyg dažnų lytinių santykių. Labai patiko mokytojos žodžiai herojai: "Reikia, kad kas nors išvaduotų tave iš SAUSROS, vaikeli. Susirask DIRBTINIO LIETAUS SUKĖLĖJĄ". Dvi širdys šoka meilės šokį ant vandenyno bangų!

Istorija baigiasi beveik kaip absurdiškoje pasakoje ar kaip knygos herojė taria: kaip namų šeimininkės svajonėje. Skaitant šią knygą vietomis pajunti, kad skaitytum apykvailius vadovėlius iš serijos kaip išgyventi dar vieną dieną, kaip padėti sau, kaip rasti tikrąją būtį su savimi ir t.t. Bet... ši knyga turi kažką tokio, kas užkabina nuo pirmo pasakojimo karoliuko iki padėkos skaitytojui.