Ar kada svarstėte, kaip jūs patys ar aplinkiniai šiais technologijų, skubėjimo ir vartojimo laikais tampate Vergais? Tikriausiai, nelabai. Aš tai ne. Vieni tampa socialinių tinklų vergais ir nebegali be jų, jie užvaldo laiką...

Ar kada svarstėte, kaip jūs patys ar aplinkiniai šiais technologijų, skubėjimo ir vartojimo laikais tampate Vergais? Tikriausiai, nelabai. Aš tai ne. Vieni tampa socialinių tinklų vergais ir nebegali be jų, jie užvaldo laiką ir mintis; kiti - daiktų vergais; toksiškų santykių vergais; nemėgstamo darbo vergais; psichotropinių medžiagų vergais ir panašiai.. Tai žmogaus, patekusio į automobilio avariją ir panirusio į komą, istorija. Jis paralyžiuotas, negali judėti, kalbėti, mirksėti. Gali tik galvoti ir..viską girdi ir supranta. Tai žmogaus pokalbis su savo vidiniu vedliu, kuris kaip tikra geriausia draugė yra griežtas, bet teisingas ir tiesmukas. Dažnai (o gal net per dažnai) mes pasirenkame jo negirdėti. O kas būtų, jei būdami visiški savo kūno vergai (kaip šiuo atveju), išgirstumėte, kaip artimiausi žmonės ketina nutraukti gyvybę palaikančius aparatus? Apie tai skaitydamas šią knygą gali pamąstyti kiekvienas 😊

Neypatinga, bet iškelianti pamąstymų apie gyvenimo prasmę, buvimą šiame pasaulyje žmogumi 😊

"Jei savo meile nepasidalysi šiandien, galbūt nepasidalysi niekada. Jei šiandien nebūsi švelnus brangiems žmonėms, rytoj jau gali būti per vėlu."
*
Prisipažinsiu, kad knyga patraukė dėmesį tik dėl gretinimo su "Dievas...

"Jei savo meile nepasidalysi šiandien, galbūt nepasidalysi niekada. Jei šiandien nebūsi švelnus brangiems žmonėms, rytoj jau gali būti per vėlu."
*
Prisipažinsiu, kad knyga patraukė dėmesį tik dėl gretinimo su "Dievas visada keliauja incognito". Šitą skaičiau prieš kelis metus ir ji paliko labai didelį įspūdį, todėl nusprendžiau įsigyti ir "Vergą". Bet, tiesą pasakius, ši knyga man pasirodė prasmingesnė, gilesnė ir patiko net labiau! Istorija paprasta - į komą, todėl kad nevertino ligšiolinio savo gyvenimo, pakliuvęs vyriškis mintyse kalbėdamasis su savo dvasiniu vedliu iš naujo peržvelgia savo vertybes ir įsitikinimus ir pamažu dvasiškai auga ir keičiasi. Skaičiau ir mąsčiau, kad jeigu kiekvienas kartais šiek tiek atsiribotume nuo pasaulio, nuo visuomenės, nuo kitų veiksnių ir žmonių įtakos ir galėtume likti tik su savo mintimis, klausytume savo širdies, mes tikrai pasikeistume ir būtume kitokie.. Negalėtume gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol. Knygos turinys labai palietė asmeniškai, kiekvienas sakinys skatino apmąstyti savo elgesį, įsitikinimus, nuomonę.. Galbūt ji pasirodė tinkamu laiku, psichologiškai sunkiu gyvenimo momentu ir paskatino ne tik dar kartą daug ką apgalvoti, bet ir pasiklausyti širdies, nuojautos, į savo gyvenimą pažvelgti su meile sau ir artimus, aplinkinius žmones.. Žinau, kad nemažai žmonių nemėgsta savipagalbos knygų, nes esą jos labai nuobodžios ir banalios.. Gal kartais ir gali atrodyti, kad jose kartojamos tos pačios banalios gyvenimiškos tiesos, skatinančios gerumą, nuoširdumą, meilę sau ir arlplinkiniams.. Tačiau, kai susiduriame su realia situacija, kurioje turime rinktis: geranoriškumą ar naudą, meilę sau ar savigailą ir kančią, teigiamas mintis ar trūkumų akcentavimą, galimybę rinktis ar pasiduoti kitų įtakai, prisiimti atsakomybę ar kaltinti visą pasaulį ir t.t. dažnai suklystame, pasirenkame ne tai, ką iš tiesų norėtume ir turėtume.. Tad jeigu tokios knygos žadina mus iš tos komos, kurioje dabar gyvename, galbūt ne tokios jos banalios :) Pabaigsiu girdėta fraze: viskas jau yra tavyje, bet tu vistiek perskaitysi šimtus knygų ir peržiūrėsi šimtus filmų, kad tai atrastum. 😊