Dėmesį patraukė kiek bauginantis, bet vis dėlto intriguojantis pavadinimas. Tokia yra ir pati knyga. Iš pradžių romanas pasirodė sunkiai suvokiamas ir skaitomas, bet skaitant vis toliau darėsi vis įdomiau sužinoti kas slypi...

Dėmesį patraukė kiek bauginantis, bet vis dėlto intriguojantis pavadinimas. Tokia yra ir pati knyga. Iš pradžių romanas pasirodė sunkiai suvokiamas ir skaitomas, bet skaitant vis toliau darėsi vis įdomiau sužinoti kas slypi už visų knygoje aprašytų paslaptingų minčių ir dingimų. Mistinė knygoje sukurta atmosfera - iš vandenyno kylantis rūkas, užburia ir nepeleidžia iki paskutinio puslapio.Tai nėra paprastas romanas, ar įprasta detektyvinė istorija, kur sumanus seklys lengvai išnarplioja sudėtingą bylą. Autorius pažvelgė giliau, į XX amžiaus žmonių problemą - Vienatvę. Jaunas, nelabai sėkmingas rašytojas, gyvenanatis ties skurdo riba semia idėjas savo kuriniams iš draugystės su vienišais žmonėmis, iš jų istorijų, tuo tarpu kitas vienišas ekscentrikas seka jo pėdomis ir savo ligotoje psichikoje vaizduojasi, kad išvaduoja vienišuosius juos žudydamas. Visos įvykusios mirtys baugina rašytoją, jam rodos, kad mirtis tyko ir jo, čia pat, už durų slenksčio. Lūžio momentas įvyksta, kai žūsta jo artima draugė - buvusi operos solistė, tada jam gimsta noras atkeršyti. Būtent tas troškimas ir padeda surasti žudiką, bei pačiam išvengti mirties. Knyga tikrai duoda peno apmastymąms ir yra verta būti perskaitytai.