Nu kas čia per rašliava? Bliam, man jau nebe septyniolika, kad taip vežtų amžini tūsai ir dulkinimasis. Ne, meluoju, septyniolikos dar aš buvau pakankamai rimta, gal reikia sakyt, nebe dvidešimt vieneri man, kad džiaugčiaus...

Nu kas čia per rašliava? Bliam, man jau nebe septyniolika, kad taip vežtų amžini tūsai ir dulkinimasis. Ne, meluoju, septyniolikos dar aš buvau pakankamai rimta, gal reikia sakyt, nebe dvidešimt vieneri man, kad džiaugčiaus 250 puslapių alkoholio ir seilių. Seilių, ne spermos, nes seksas aprašomas tokiu pat stiliumi kaip ir visa knyga - skystai ir užuominom.

Apie užuominas. Veikėjų vardai bei vietų pavadinimai čia užšifruoti. Žiauriai gerai: Rimas Šapranauskas, Vakarinės Personos, Gavrity ir t.t. Žiauriai gerai, nes paskui galima googlinti visą šitą tikraisiais vardais ir taip mokytis to laikotarpio istorijos. Autorius perspėja neįsijausti, nes, cituoju, "romanai tam ir rašomi, kad duoti laisvę fantazijai ir išmonei, sukurti naują erdvę ir realybę". Taigi taip ir neaišku, ar turėjo Algis Greitai nepilnametę draugę ar ne.

Iš esmės šita jokių stipresnių jausmų nesukelianti istorija persiskaito lengvai nepaisant nykių dialogų ir primena, kad SPORTAS visgi buvo labai nieko grupė.

"- Už penkiasdešimt čiulpiu, už šimtą sukramtau, - iškošė pro dantis mergaitė ir pakeitusi peleninę nuėjo."