H. Murakamio kūrybą atradau su knyga "Avies medžoklė". Mistiška, kosmosiška, įtaigu, užburia, įtraukia ir nuskraidina į kažkokį paralelų pasaulį, kuriame norisi būti. Taip man jaučiasi jo kūryba.
Ši knyga - tai trumpų...

H. Murakamio kūrybą atradau su knyga "Avies medžoklė". Mistiška, kosmosiška, įtaigu, užburia, įtraukia ir nuskraidina į kažkokį paralelų pasaulį, kuriame norisi būti. Taip man jaučiasi jo kūryba.
Ši knyga - tai trumpų apsakymų rinkinys. Rodos, tarpusavyje nesusiję, rodos, visgi gal ir susiję, rodos, be aiškios užbaigtos minties, rodos, lyg ir su ja, nes leidžia skaitytojui pasibaigti mintyse taip, kaip norisi (o gal palikti nebaigtą). Daug neapibrėžtumo, bet užburia. Dar skaitysiu :)

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet...

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet kaip visad autorius palieka paslapties.

Tai tikrai įvyko. Pačioje visiškai nurimusios širdies gilumoje. Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka - ir viskas pavirto griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa: Kušire, į kurį mažą dėžutę...

Tai tikrai įvyko. Pačioje visiškai nurimusios širdies gilumoje. Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka - ir viskas pavirto griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa: Kušire, į kurį mažą dėžutę gabena vyras, jūros pakrantėje degant iš jūros išplukdytų rąstų laužui, Tokijuje, kur požemiuose Varlius susikauna su Slieku. Kas nutinka šešiems visiškai vienas su kitu nesusijusiems veikėjams po Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimo ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusios nervus paralyžiuojančių dujų atakos? Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje ir nė vienas iš jų neapsilanko stichijos suniokotame mieste. Žemės drebėjimas išgyvenamas ne tiesiogiai, o per košmarus, patiriamas haliucinacijas, reakciją į žinias. Kai perskaitysi šiuos apsakymus, tavyje irgi kažkas pasikeis... Visi Dievo vaikai šoka - pirmasis Haruki Murakami apsakymų rinkinys, kurį vienija bendra tema. Visuose apsakymuose galima įžvelgti antgamtiškumo motyvą, kuris būdingas daugumai autoriaus kūrinių. Rašytojo kūryboje šis rinkinys išsiskiria tuo, kad visi apsakymai parašyti jam nebūdingu trečiuoju asmeniu.


Tai mano pirma pažintis su šiuo rašytoju. Apaskymų rinkinys, tarpusavyje nesusiję įvykiai, kiekviename po mistiška nuotykį ar veikėją. Visai įdomi knyga, ketinu ir toliau tęsti pažinti su šiuo autoriumi.

Skirtingai nei kitose Murakami knygose, tai nėra vientisa istorija. Iš tiesų, tai šešios skirtingos, tačiau to paties įvykio - žemės drebėjimo - siejamos istorijos. Istorijos, kurios kaip ir nesisieja...

Ir žinoma, kaip ir...

Skirtingai nei kitose Murakami knygose, tai nėra vientisa istorija. Iš tiesų, tai šešios skirtingos, tačiau to paties įvykio - žemės drebėjimo - siejamos istorijos. Istorijos, kurios kaip ir nesisieja...

Ir žinoma, kaip ir kitose Murakami knygose, šios istorijos atrodo nei realios, nei ne. Visose istorijose tarsi kartojasi vienišo (ne vieno) žmogaus ieškojimai, nuogastavimai ir kažko (? - įprasminimo, tikslo, savęs, .. - ?) siekimas.

Murakami yra tas rašytojas, kurį skaitau ir neklausiu, ką iš to gaunu - visos jo istorijos man atrodo įdomios, verčiančios sustoti ir suklusti, todėl ir šią knygą sakyčiau, skaitykite, prašome. Bet greičiausiai, jeigu ieškosite logikos, nieko sau joje nerasite...