Nežinau...
Suprantu, kad tai nėra pats geriausias žodis pradėti rašyti ar kalbėti apie knygą, tačiau pastaruoju metu būtent taip ir pradedu apie perskaitytas knygas kalbėti. Tiesą sakant, aš taip ir nesupratau vyresniojo...

Nežinau...
Suprantu, kad tai nėra pats geriausias žodis pradėti rašyti ar kalbėti apie knygą, tačiau pastaruoju metu būtent taip ir pradedu apie perskaitytas knygas kalbėti. Tiesą sakant, aš taip ir nesupratau vyresniojo brolio poelgio ir negebėjimo susitaikyti su tėvo praeityje padarytais veiksmais, nors galbūt reikėtų sakyti, nusikaltimais. Galbūt tai yra dėl to, kad mano šeimoje nėra asmens, kuris prisidėjo prie nacių vykdytų žudynių, sovietinio teroro? O galbūt toks buvo, tačiau niekas to nežino? Galbūt. Kitą vertus, bandau įsivaizduoti, kaip pasikeistų mano požiūris į tėvą ar motiną, jei, tarkim, paaiškėtų, kad jie ką nors nužudė, o patys jau būtų mirę. Manau, kad būčiau sukrėsta, tačiau ar mano gyvenimas susiklostytų taip kaip susiklostė Rašelio, drįsčiau abejoti. Bendrai paėmus, knyga tikrai įdomi, tačiau kartais beskaitydama pasimesdavau, kai kurios detalės, pasakojimai man pasirodė nereikalingi (minimo gatvės gaujų (?) konflikto ir tos istorijos apie nužudytą merginą ar mergaitę, tiesą sakant, taip ir nesupratau, kaip ir nesupratau to, kas po to vyko). Manyčiau, kad knyga daugiau psichologinė, o galbūt aš nesu tokioms pribrendusi? Vėlgi - nežinau. Tačiau, manau, kad tokias knygas reikia skaityti, kadangi jos verčia galvoti, o kaip aš pati elgčiausi sužinojusi tokius baisius dalykus.