Įdomus pasakojimas, skirtas paaugliams, bet jį skaityti ir pamėgti gali bet kokio amžiaus žmogus. Apie neįprastų sugebėjimų turinčius vaikus. Knyga man pasirodė labai tikroviška, ypatingai tos nuotraukos įtikina, o kartu ir...

Įdomus pasakojimas, skirtas paaugliams, bet jį skaityti ir pamėgti gali bet kokio amžiaus žmogus. Apie neįprastų sugebėjimų turinčius vaikus. Knyga man pasirodė labai tikroviška, ypatingai tos nuotraukos įtikina, o kartu ir šiurpina.

Knyga apie berniuką, kuris keliauja senelio takais ir atranda kitą pasaulį, kuris pilnas netikėtumų. Kaip buvau pasiilgusi tokių nuotykių! Rekomenduoju jauniems skaitytojams, paaugliams ir mėgstantiems fantastinę...

Knyga apie berniuką, kuris keliauja senelio takais ir atranda kitą pasaulį, kuris pilnas netikėtumų. Kaip buvau pasiilgusi tokių nuotykių! Rekomenduoju jauniems skaitytojams, paaugliams ir mėgstantiems fantastinę literatūrą! Labai patiko knygoje esančios nuotraukos (net šiek tiek gąsdinančios), kurios papildė istoriją ir leido fantazijai susikurti dar tikroviškesnį vaizdą. Tikrai skaitysiu ir antrą dalį. ;)

Šią knygą rekomendavo draugė. Iš pradžių reagavau kiek skeptiškai, nes vienintelės mane sužavėjusios fantastinės knygos buvo Hario Poterio serija... tačiau, vos paėmusi "Ypatingų vaikų namus" į rankas, "prarijau"...

Šią knygą rekomendavo draugė. Iš pradžių reagavau kiek skeptiškai, nes vienintelės mane sužavėjusios fantastinės knygos buvo Hario Poterio serija... tačiau, vos paėmusi "Ypatingų vaikų namus" į rankas, "prarijau" istoriją per vakarą ir bėgau skolintis antrosios knygos. Siužetas itin įtraukiantis ir įtemptas, be to, nuostabi idėja į istoriją įpinti senovines nuotraukas! Knygos su paveikslėliais sukurtos ne tik vaikams! Rekomenduoju tiek suaugusiems, tiek paaugliams ir vyresniems vaikams.

Pastaruoju metu skaitau nemažai fantastikos. Visai neseniai Žiedų valdovas, o dabar štai Ypatingų vaikų namai. Šią paauglių fantasy knygą perskaičiau tikrai greitai, nes buvo tikrai įdomu. Galėčiau visą šią trilogiją...

Pastaruoju metu skaitau nemažai fantastikos. Visai neseniai Žiedų valdovas, o dabar štai Ypatingų vaikų namai. Šią paauglių fantasy knygą perskaičiau tikrai greitai, nes buvo tikrai įdomu. Galėčiau visą šią trilogiją (yra dar du tęsiniai) prilyginti Hario Poterio serijai. Skirtumas tik tas, kad čia mažiau dalių, o ir magija sakyčiau jau skirta brandesniems paaugliams. Patiko knygos atmosfera bei išskirtiniai herojai, kiekvienas su savo talentu - ypatingomis galiomis. Ir geriausias ir tuo pačiu išskirtinis dalykas šioje knygoje yra tai, jog istorija dėliojama pagal fotografijas, kurios surinktos iš įvairių kolekcininkų ir dauguma jų yra visiškai autentiškos. Tai sudaro tokį retro senovinį įspūdį ir tik dar labiau sustiprina pačią istoriją, kurios veiksmas rutuliojasi žaibišku greičiu, įtraukia į save ir prieš akis iškart kyla vaizdiniai lyg senoviniame filme... Na, girdėjau, kad filmas skiriasi nuo knygos, taigi pamatysim. Bet knygą vertinu tikrai labai puikiai visomis prasmėmis. Rekomenduoju išskirtinių istorijų mėgėjams ir žinoma fantasy žanro bei Hario Poterio gerbėjams. Perskaitę tikrai nepasigailėsit.

„Kadaise svajojau ištrūkti iš savo paprastučio gyvenimo, bet iš tikrųjų mano gyvenimas niekada nė nebuvo paprastas. Aš tiesiog nepastebėdavau, koks jis ypatingas.“ [400 psl.]

Ne vieną kartą mano akis knygynuose kliuvo...

„Kadaise svajojau ištrūkti iš savo paprastučio gyvenimo, bet iš tikrųjų mano gyvenimas niekada nė nebuvo paprastas. Aš tiesiog nepastebėdavau, koks jis ypatingas.“ [400 psl.]

Ne vieną kartą mano akis knygynuose kliuvo už šios knygos. Patraukia viršelis – senovinė nuotrauka mergaitės, kuri tiesiog kybo ore. Paėmus į rankas nustebina knygos masė. O pavarčius paaiškėja, kodėl ji tokia – storesni, žvilgūs puslapiai, skirti spausdinti iliustracijoms. Kiekvieno skyriaus pradžia žymima dailiu ornamentu, pasakojimą iliustruoja iš archyvų ištrauktos nuotraukos. Jaučiu silpnybę gražiai atrodančioms, malonioms paliesti užrašų knygutėms. Knygos irgi ne išimtis. Tad pasinaudojau proga, kad laimėjau dovanų kuponą, ir įsigijau Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namus“.

Pradėjus skaityti knyga nepasirodė kuo nors ypatinga. Iš pradžių kažkiek priminė anksčiau šiemet perskaitytą Glenn Beck „Kalėdinį megztinį“, nes pagrindinis veikėjas yra paauglys, kuriam senelis yra labai svarbi asmenybė. Bet čia šių knygų panašumas ir baigiasi.

Iš pradžių net nesupratau, ar veikėjo vardas Jakobas ar Džeikobas, nes vienam skyriuje parašyta vienaip, kitam – kitaip. Bet paskui viską perpratau. Juk angliškai šie du vardai rašomi vienodai, tačiau tariami gali būti skirtingai. Tai, ką iš pradžių palaikiau vertėjos klaida, vėliau įvertinau kaip išmonę: Džeikobą Jakobu vadino tik jo senelis, kuris ne amerikietis, o lenkas.

Senelis Džeikobui pasakoja apie ypatingus vaikus, gyvenančius saloje įkurtuose vaikų namuose, ir kaip jis gyveno su jais. Rodo neįtikėtinas nuotraukas, į kurias augantis berniukas ima žiūrėti skeptiškai. Tačiau po įvykio, pakeitusio viską, paslaptingų žodžių ir naktinių košmarų, Džeikobas vis tik išvyksta į mažytę, pasaulio pamirštą salą Velse sekti senelio vaikystės pėdomis. Tada ir prasideda įdomiausioji dalis.

„Aš visuomet žinojau, kad dangus kupinas paslapčių, bet iki šiol nenutuokiau, kokia gausybė jų yra žemėje.“ [390 psl.] Ypatingi vaikai atsiranda gal tik knygos viduryje. Aišku, norėtųsi, kad jie atsirastų anksčiau, juk skaitytojas nekantrauja su jais susipažinti. Bet, kita vertus, pirmoji pusė knygos yra skirta sukurti atmosferai, aplinkai, detaliai papasakoti situaciją, kad vėliau nekiltų klausimų, ką reiškia vienas ar kitas žodis ir apskritai, kas čia per keistenybės vyksta. To kartais trūksta kitose knygose, ypač veiksmui vykstant tolimoje ateityje su visiškai pakitusia visuomene, o skaitytojas yra įmetamas į patį įvykių sūkurį (kaip pavyzdžiui Suzanne Collins „Bado žaidynėse“ ar Veronica Roth „Divergentėje“).

Man labai patiko tyra veikėjų meilės istorija. Šypsnį kėlė kai kurie Džeikobo situacijos vertinimai: „Apie mergaites aš išmanau nelabai daug, bet jei kuri bando įžnybti tau keturis kartus, kaip kažin ką, gali drąsiai tvirtinti: flirtuoja.“ [214 psl.] „Ema prilipo prie manęs lyg ištepta klijais, jos pirštai einant vis brūkštelėdavo man ranką.“ [223 psl.] O skaitytojas, kuris pats bent kartą buvo įsimylėjęs, tikrai supras šias Džeikobo mintis: „Pagaliau jis [tėtis] mane paleido, ir aš palindau po dušu galvodamas apie Emą. Paskui valiausi dantis ir galvojau apie Emą, paskui prausiausi veidą ir galvojau apie Emą.“ [232 psl.] ar „Be to, ji taip švytėjo šypsodamasi man visa savo esybe, ir tai, drauge su mažyčiais koketiškais judesiais, tarkime, rankos kilstelėjimu užsikišti plaukų sruogos už ausies, nejučia vertė mane trokšti sekti paskui ją, jai padėti, daryti viską, kad ir ko ji paprašytų.“ [270 psl.]

Nors į pasakojimą įterptos nuotraukos jį tikrai paįvairina ir daro išskirtiniu, tačiau man nelabai patiko maketavimo sprendimas. Norėtųsi, kad nuotraukos būtų įterptos pirmame laisvame puslapyje po jų paminėjimo, bet prieš tai buvusį puslapį užpildant iki galo. Dabar tik pradedama kalbėti apie nuotraukas, pabaigiama pastraipa, pusė puslapio tuščia ir naujame įdėta nuotrauka. Kartais pagalvodavau, kad jau baigėsi skyrius, nors iš tikrųjų jo dar būdavo kokie 10 puslapių likę.

Kai kas lygina šią knygą su Hario Poterio serija. Tačiau man ji labiau priminė Narnijos kronikas. Į Narniją vaikai patenka pro stebuklingą praėjimą – spintą. Čia Džeikobas ypatingus vaikus randa irgi tik praėjęs slaptą vietą. Be to, abiejose knygose yra minimas karas, kuris vaikus priverčia slėptis saugesnėse vietose. Tiek Narnijoje, tiek ypatingų vaikų namų aplinkoje laiko tėkmė yra pakitusi. Du pasauliai – tikrasis ir ypatingas – gyvuoja lygiagrečiai, o visas paslaptis sužinoti gali tik išrinktieji.

Dabar būtinai reikės perskaityti antrąją (o paskui ir trečiąją) dalį bei sulaukti ekranizacijos.

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto...

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto šiurpuliukai. Čia taip pat galima rasti įdomių istorinių detalių, nuotykių, fantastikos, veiksmo ir meilės siužeto vingių. Autorius be abejonės vertas pačių gausiausių aplodismentų - dar neteko skaityti istorijos, kurioje sutilptų tiek daug žanrų įvairovės.

Ši knyga, pelniusi viso pasaulio susidomėjimą ir ilgai užėmusi aukščiausias pozicijas perkamiausių knygų sąraše, yra pirmasis amerikiečių rašytojo Ransom Riggs kūrinys. Gimęs Merilande ir augęs Floridoje, "Ypatingų vaikų namų" autorius duoną pelnėsi kurdamas trumpus filmukus. Vieną dieną jis pateikė agentūrai pasiūlymą - išleisti fotografijų knygą (nuotraukų rinkimas buvo ir tebėra didžiausia Ransom Riggs aistra), tačiau Quirk Books redaktorius patarė panaudoti fotografijas kaip detales, iš kurių būsimas rašytojas galėtų sukurti pasakojimą. Šios idėjos rezultatas - knyga "Ypatingų vaikų namai", kurioje tekstą papildo autentiškos, senovinės nuotraukos. Įdomu tai, kad visos, išskyrus keletą, kurias teko minimaliai apdoroti, nė kiek nepakeistos. Jas iš savo asmeninių archyvų paskolino dešimt kolekcininkų - visi tie žmonės rado jas senienų krautuvėlėse. Galima teigti, kad šios fotografijos prikeltos naujam gyvenimui, o kolekcininkai išgelbėjo istorinės reikšmės ir stulbinančio grožio vaizdus iš užmaršties.

Tad apie ką gi ši ypatinga istorija, gimusi iš nuotraukų? Kūrinio veiksmo centre - šešiolikmetis berniukas Džeikobas Portmanas. Būdamas mažas, vaikas nepaprastai žavėjosi savo seneliu. Tai buvo išties įdomus žmogus, kuris, antrojo pasaulinio karo metu, buvo išgelbėtas nuo baisios žydų lemties ir apgyvendintas ypatingų vaikų namuose, atokioje saloje. Senelis anūkui mėgdavo pasakoti kvapą gniaužiančias istorijas apie pabaisas ir ypatingus vaikus, jis net turėjo išsaugojęs keletą nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti savo galias demonstruojantys Džeikobo bendraamžiai. Visgi, kaip ir kiekvienas vaikas, Džeikobas užaugo, o įžengęs į suaugusiųjų pasaulį, pradėjo nebetikėti senelio pramanais. Jam atrodė, kad tai tik pasakos mažiems vaikams, o senos nuotraukos - nevykusios klastotės.

Vieną dieną Džeikobas, nuvažiavęs aplankyti savo mylimo senelio, randa jį sunkiai sužeistą. Senelis prieš mirtį anūkui spėja pakuždėti kelis sakinius, kad esą Džeikobas žūtbūt turi nuvykti į ypatinguosius vaikų namus ir esą tik ten jam bus saugu. Bėgant laikui, vaikinas kartu su savo tėčiu išsiruošia į kelionę, į mažytę salelę prie Velso krantų, kur kadaise veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai. Didžiam Džeikobo nusivylimui, ten jau seniai niekas nebegyvena, o didžiulis namas, apie kurį su didžiuliu susižavėjimu jam pasakodavo senelis, pavirtęs griuvėsiais. Kiek pakamantinėjęs salos gyventojus ir apšniukštinėjęs vaiduoklių namą, vaikinas pagaliau suranda būdą išsiaiškinti senelio paslaptis - jis nukeliauja į 1940 metų rugsėjo trečiąją, kur panelės Peregrinės vaikų namai vis dar skamba nuo jame gyvenančiųjų juoko, o pats namas stovi lyg nieko nebūtų atsitikę - gyvas, sveikas ir jaukus...

Ypatingų vaikų namai - tai viena geriausių knygos idėjų, su kuriomis man teko susidurti. Juodai baltos fotografijos taip pat prisideda prie kūrinio savitumo - jos sukuria gan šiurpoką atmosferą. Užtenka pažvelgti į viršelį, kurį puošia mergaitė, per pėdą pakilusi nuo žemės, ir jau apima nemalonus jausmas. Būtent dėl viršelio aš ir vengiau pradėti skaityti šią knygą, tačiau vos atvertusi pirmuosius puslapius ir pasinėrusi į autoriaus kūrybą, supratau, kad tikrai nenusivilsiu. Kaip sakoma, nereikia apie knygą spręsti iš jos viršelio, kaip ir apie žmones nederėtų spręsti iš jų išvaizdos, todėl, jei dvejojate skaityti šį kūrinį, primygtinai siūlau paskaityti.

Gera naujiena - išleista ir antroji "Ypatingų vaikų namų" dalis, kurią lietuviškas leidimas leidyklos Alma Littera dėka pasieks mus spalio mėnesį. 2015 metais kino sales pasieks ir filmas, kurį režisuos Tim Burton (jo režisūra pripažinta visame pasaulyje, jis režisavo tokius filmus kaip "Alisa stebuklų šalyje", "Čarlis ir šokolado fabrikas", "Betmenas", "Beždžionių planeta", "Nakties šešėliai"), todėl galime tikėtis išties nepakartojamo reginio. Filmo anonsą jau dabar galite pamatyti ČIA.

Labai išskirtinė knyga. Pirmiausia dėl tų autentiškų nuotraukų, kurios skaitant padeda susidaryti labai tikrovišką išgalvoto pasaulio vaizdą. Abejoju, ar žiūrėčiau būtent šio filmo ekranizaciją, nes siaubo filmų...

Labai išskirtinė knyga. Pirmiausia dėl tų autentiškų nuotraukų, kurios skaitant padeda susidaryti labai tikrovišką išgalvoto pasaulio vaizdą. Abejoju, ar žiūrėčiau būtent šio filmo ekranizaciją, nes siaubo filmų "bijau" ir ypatingai tokios kraupios knygos. Tačiau knyga tikrai gera mėgstantiems fantastiką ir keliones laiku :)