Taaip... Buvau įsitraukusi šią knygą į savo iššūkį, daug girdėjau apie autorių, jis labai populiarus, net mokyklų mokymo programose minimas, todėl ir panorau susidaryt savo nuomonę. Stengiuosi visada perskaityti knygą,...

Taaip... Buvau įsitraukusi šią knygą į savo iššūkį, daug girdėjau apie autorių, jis labai populiarus, net mokyklų mokymo programose minimas, todėl ir panorau susidaryt savo nuomonę. Stengiuosi visada perskaityti knygą, kad ir kaip ji ar jos veikėjai nervintų, patiktų ar ne, įveikiau ir šią, bet, kad neturiu ką apie ją pasakyti... man nelabai suprantamas pasirinktas būdas pasakojimui apie partizanus, Na nesu kažkokia davatka ir nesakau, kad istorijos didvyriai gali būti aprašomi tik šlovinant juos, visada yra žmonių, yra nuomonių, o ir pati istorija yra daugiasluoksnė... Pats Jonas Žemaitis gana paslaptinga asmenybė, nors neabejotinai viena labiausiai didvyriškiausių mūsų praeities istorijoje (nežinantiems partizanų istorijos verta paskaityti apie šią asmenybę), Bet kad knygoje kažkaip man sunku buvo suprasti apie ką ten viskas. Na ne man ši knyga... įdomu kaip ją vertina mokiniai?..

Pastaruosius keliolika metų itin populiaru rašyti ir leisti knygas apie karus (pilietinius, pasaulinius, partizaninius). Greičiausiai M. Ivaškevičiaus romanas "Žali" yra vienas šios tendencijos pirmtakų, nes kūrinys išleistas...

Pastaruosius keliolika metų itin populiaru rašyti ir leisti knygas apie karus (pilietinius, pasaulinius, partizaninius). Greičiausiai M. Ivaškevičiaus romanas "Žali" yra vienas šios tendencijos pirmtakų, nes kūrinys išleistas prieš gerą tuziną metų ir jame kalbama apie "žalius" žmones - partizanus.



Romano pagrindinis veikėjas - Jonas Žemaitis (iš tiesų egzistavusio ir partizaniniame kare prieš sovietų sistemą dalyvavusio Jono Žemaičio prototipas). Yra ir daugiau minimų garsių ano meto partizanų pavardžių. Tačiau visą, kas parašyta romane, nereikėtų priimti už gryną pinigą, nes kaip pas kūrinio autorius teigė, "Jonas Žemaitis - tokia žmogaus pavardė. Nors viskas, kas čia parašyta, yra baisus prasimanymas" (p. 8). Taigi kad ir kaip ten būtų, manyčiau, daugeliui skaitytojų vien jau paminėtoji partizanų vado pavardė imponuoja, tikintis kūrinyje rasti kokių nors istorinių įvykių, nežinomų faktų atskleidimo.



Ko jau ko, o pikantiškų scenų su Jonu Žemaičiu išties nemažai (tai ir scenos su Pienine (ryšininke), su a.a. žmona Elena ar net prancūzaite Natali). Nenuostabu, jog visi tie pramanai skaudina senosios kartos skaitytojus, išgyvenusius ir savo kailiu patyrusius partizanavimo metus. Vienas tokių - Kazys Blaževičius, karys savanoris, nusivylęs M. Ivaškevičiaus romanu (apie tai plačiau galima rasti čia http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021127/lite_01.html).

Kadangi į rankas imdama romaną taip pat tikėjausi istorinės tiesos, partizanų gyvenimo atskleidimo, išties nusivyliau kūriniu. Tačiau kita vertus, juk romanas yra meno kūrinys, o ne istorinis dokumentas, tad ir istorinių tiesų čia nereikėtų ieškoti. Tad reziumuodama galiu pasakyti, jog M. Ivaškevičiaus "Žaliems" skiriu 7 balus. Didžiausi minusai dėl pradžios ir pabaigos painumo.



Beje, tai jau antroji mano pažintis su Ivaškevičiaus kūryba ir turiu pripažinti, jog imu atpažinti jo braižą - teatrališkas pasakojimas, riebūs-nešvankūs pasakymai, erotikos elementai ir ironiškas žvilgsnis į veikėjus, juos supančią aplinką.



Keletas įdomesnių minčių:

"Laisvė yra nekovoti už tą jūsų prakeiktą laisvę" (p.172).

"Ar maža kas klaidžioja po pasaulį su tavo dydžio batais" (p.28)

"Bet jos užsispyrė stebėti, kaip čia mudu rankas ir kojas mainydami kursime "superkarį" (p.294).