Paėmiau šią knygą ir nenusivyliau. Knyga sunki, tačiau ne skaitymo prasme, o turinio. Tai nėra lengvas romanas prieš miegą. Visgi skaitosi lengvai, įtraukia. Rekomenduoju tiems, kam nesvetimos stiprios ir galbūt ne pačios...

Paėmiau šią knygą ir nenusivyliau. Knyga sunki, tačiau ne skaitymo prasme, o turinio. Tai nėra lengvas romanas prieš miegą. Visgi skaitosi lengvai, įtraukia. Rekomenduoju tiems, kam nesvetimos stiprios ir galbūt ne pačios maloniausios gyvenimo temos.

Turbūt apie šį prancūzų rašytojos kūrinį, taip stipriai mane paveikusį, sunku parašyti ir atsiliepimą. Ne dėl to, kad knyga yra bloga, priešingai, ji tokia stipri, kad paveikti gali ne tik mus, moteris, bet ir stipriąją...

Turbūt apie šį prancūzų rašytojos kūrinį, taip stipriai mane paveikusį, sunku parašyti ir atsiliepimą. Ne dėl to, kad knyga yra bloga, priešingai, ji tokia stipri, kad paveikti gali ne tik mus, moteris, bet ir stipriąją lytį. Tokią temą pasirinkti ir nagrinėti kūrinyje, manau, ne kiekvienas rašytojas gali, o jei ir gali, tai turi būti tikrai psichologiškai stiprus savo vidumi. Perskaičiusi keletą literatūros kritikų atsiliepimų, norėjau ir aš perskaityti bei suprasti, kodėl autorė pasirinko tokią sunkią temą savo kūriniui. Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvenime turi viską: šeimą, darbą, tačiau viskas iš pažiūros lyg ir gražu, bet yra vienas didelis BET... Bet knygos veikėja serga - ji jaučia šaltį ir jo bijo. Šis jausmas su ja atkeliavęs iš tolimos vaikystės ir giliai įsišaknijęs jos viduje. Jos gyvenimas dvigubas - dalį dienos ji žmona ir motina, dalį - kekšė. O čia ir sustosiu ir paliksiu viską išsiaiškinti Jums, mieli skaitytojai. Jei tikitės, kad tai bus eilinė šeimos drama, labai klystate. Tai tamsi, niūri, persmelkta šalčio ir liūdesio knyga, kurioje tik labai retai švysteli vienas kitas šilumos pliūpsnis. Žinot, pirmą kartą gyvenime, perskaičiusi tokią knygą, aš negalvojau, ką dar panašaus esu skaičiusi šia tema, o tiesiog savo draugų rate pradėjau ieškoti panašaus likimo žmonių, kurie atitiktų pagrindinės veikėjos gyvenimą. Radau ir ne vieną, ir ne du... Vadinasi, tokios istorijos iš niekur neatsiranda: jos vaikšto su mumis, tarp mūsų, šalia mūsų. Tačiau atsiranda tas, kuris šias istorijas užrašo, o mes jas priimame arba atmetame, vertiname arba niekiname. Todėl palinkėsiu šią istoriją perskaityti pirmiausia ne dėl aprašymo ar reklamos, o pirmiausia dėl savęs, nes tai, ką darai gyvenime, darai juk ne dėl kitų, o būtent tik dėl savęs.