Ilgai galvojau, kaip šią knygą įvertinti, kaip ją aprašyti, kad kiti galėtų susidaryti nuomonę ir nuspręsti, ar vertą ją skaityti, ar geriau net nepradėti. Ir, žinot, pati vis dar dvejoju, ar likau nusivylusi, ar visgi...

Ilgai galvojau, kaip šią knygą įvertinti, kaip ją aprašyti, kad kiti galėtų susidaryti nuomonę ir nuspręsti, ar vertą ją skaityti, ar geriau net nepradėti. Ir, žinot, pati vis dar dvejoju, ar likau nusivylusi, ar visgi patenkinta šiuo kūriniu. Todėl ir neduosiu galutinio atsakymo, spręskit patys. Aš tik pamėginsiu nukreipti jus kuria nors linkme.



Jeigu norit kraują stingdančio trilerio, jo čia nerasit. Nors H. Mankell ne kartą pripažintas geriausiu detektyvinių romanų kūrėjų Švedijoje, kriminalinė linija, mano akimis, čia gana blanki. Nors, atrodo, žudynės didelio masto - išpjauti beveik visi atokaus kaimelio gyventojai - tačiau tyrimas vyksta be didelių "fejerverkų", lyg apgraibomis, lyg atmestinai, nors pasitelktos visos įmanomos Švedijos teisėsaugos pajėgos. Bet štai čia atsiranda viena teisėja, užsidegusi išsiaiškinti jos motinos globėjų, gyvenusių tame kaimelyje, žudiką. Ji atkapsto daug praeities paslapčių, kurios nuveda į Ameriką bei Kiniją. Ir šita pasakojimo linija man buvo pati įdomiausia, ryški ir įtaigi istorinė drama apie vargstančius kinų valstiečius, bėgančius nuo skurdo ir patenkančius į vergiją svajonių šalyje. Žodžiu, minėta teisėja, Birgita Roslin, randa šios istorijos siūlo galą ir vynioja jį keliaudama su drauge į Beidžingą. Ten Birgitos laukia keletas įdomių nutikimų ir lemtingų susitikimų, kurie galiausiai ir nuves į nusikaltimo išsiaiškinimą.



Pasakojimas nebrėžiamas tiesia linija, lygiagrečiai eina dar keletas svarbių veikėjų, kurių lūpomis šneka tiesa, melas ir pamišėliška beprotystė (argi kitaip galima pavadinti keršto troškimą žmonėms, kurie su tikruoju blogiečiu turi kraujo ryšį, jungusį kažkada seniai seniai gūdžioj praeity?) Puslapių šioje knygoje daug ir visko taip paprastai neišklosi, užtenka žinoti, kad bus ir paslapčių, ir meilės (nelamingos), ir tam tikrų politinių motyvų ir nuobodžių smulkmenų, kurias atmetus aš tikrai duočiau gerą balą šiam kūriniui. Na, čia gal mano bėda, jog nepatiko švediški personažai (visi alei vieno perkopę 50 - metį, nežinia kodėl buvo toks autoriaus pasirinkimas, bet jis man kažkoks nei šioks, nei toks... Vynus kolekcionojanti teisėja Birgita atsidūrusi santuokinėje krizėje, darbe apkrauta krūvomis bylų, sveikata pašlijusi, o ant galvos kaip iš dangaus nukrenta dar ir žiaurioji žmogžudystė, kurią bando išnarplioti, nors niekas jos nesiklauso ir negirdi... O keisčiausia ne smulkmeniški dialogai su vyru, drauge, bet jos slaptas troškimas... parašyti dainą Eurovizijos konkursui. Taigi keistas sutvėrimas ir netgi ne vienas čia toks, bet kaip ten bebūtų autorius yra laisvas rinktis savo herojus...). Visgi knyga sugebės įtraukti ne vieną skaitytoją, net jei jam nepatiks viena ar kita detalė, bet greičiausiai atras kažką tokio, kas pataikys į kiekvieno skaitančiojo širdį ar protą. Tikrai nesitikėjau tokio detektyvo, maniau, atsimungusi pasimėgausi įtemptu veiksmu, o čia teko gerokai labiau pasistengti, kartu pakeliauti bemaž po visus žemynus, nusidanginti į praeitį, o kartu ir į ateitį, kurią galbūt smarkiai pakeis Kinija. Taigi susimąsčiau ir, matyt, labiau imsiuosi domėtis šia gigantiška šalimi. Toks buvo mano susidūrimas su Henning Mankell, palikęs dvejojančią, bet kartu ir neleidžiančią taip lengvai pamiršti jo knygos, o jei įdomu, ką gausite jūs perskaitę šį kūrinį, tai sužinosit tik užvertę paskutinį puslapį.