Po gerų ir rimtų romanų man visada norisi detektyvo. Kaip sakoma "trukt už vadžių, vėl iš pradžių" ir šį kartą vėl grįžau prie Agatos Kristi, su kuria draugystę pradėjau visai neseniai. Man šios autorės detektyvai...

Po gerų ir rimtų romanų man visada norisi detektyvo. Kaip sakoma "trukt už vadžių, vėl iš pradžių" ir šį kartą vėl grįžau prie Agatos Kristi, su kuria draugystę pradėjau visai neseniai. Man šios autorės detektyvai kaip saulėgrąžos, kurias pradėjus valgyti net nepajunti kaip greitai suvalgai net neturint laiko kada kramtyti. Vos tik prieš kelias dienas pradėjau skaityti ir mėgautis, kai šiandien teko užversti paskutinius knygos puslapius, šelmiškai nusišypsoti bei mintyse sau pasakyti "tai buvo velniškai geras laikas su Erkiuliu Puaro" :)