Baigiau skaityti šia knyga. Isigyjus iškart kažkodėl pamaniau kad tai knygos "Saulėlydis" autore, pavarde ta pati :) bet paskui pamačiau kad vis delto ne :)
Knyga įtraukė nuo pirmųjų sakiniu, iškart atrodė galėjau sedeti...

Baigiau skaityti šia knyga. Isigyjus iškart kažkodėl pamaniau kad tai knygos "Saulėlydis" autore, pavarde ta pati :) bet paskui pamačiau kad vis delto ne :)
Knyga įtraukė nuo pirmųjų sakiniu, iškart atrodė galėjau sedeti ir nepakilt kol neperskaitysiu (aišku turint vaiku tai neįmanomas dalykas :)). Veiksmas vyksta apie dvi seseris, kurios neteko mamos, ja nužudė jų tetis, taip pat sužeisdamas ir jaunesniąja seserį. Visa knyga tai visas jų gyvenimas, kaip jos bando kapstytis iš tos dienos, kai tetis nudūrė jų mama. Viena sesuo bando viskuo pabėgti nuo tėčio, kuris kalėjime, o jaunesnioji kaip tik nori bendraut su tėčiu ir tuo pačiu yra savyje pasimetusi.
Visos knygos, kuriose tema vaikai ir jų bėdos, nelaimes, neteisybe, mane labai paliečia ir įtraukia. Ši knyga buvo įdomi tuo, kad puikiai sutalpino dviejų mergaičių gyvenimus nuo mažumės iki pat kažkur 40m :) Tik didelis minusas siai knygai, kad labai neisbaigta pabaiga, atrodo autore nebeturejo minciu ir parase pabaiga ant greicio.. nors pabaigos tikejausi tikrai ypatingos ar priverciancios susimastyti..

Kai sesutės Merė ir Lulu lieka vienos, nes tėvas, dukrų akivaizdoje nužudo motiną ir sėda ilgiems metams į kalėjimą, prasideda ilga ir nuožmi jų kova už savo vaikystę, buvimą kartu. Ši kova tęsiasi nuo tada, kai...

Kai sesutės Merė ir Lulu lieka vienos, nes tėvas, dukrų akivaizdoje nužudo motiną ir sėda ilgiems metams į kalėjimą, prasideda ilga ir nuožmi jų kova už savo vaikystę, buvimą kartu. Ši kova tęsiasi nuo tada, kai mergaičių atsisako artimieji ir šios atsiduria Dufio-Parkmano mergaičių namuose, kova tęsiasi ir globėjų Kohenų namuose, kova nenumalšta ir josioms suaugus. Nuolatinis kaltės jausmas seseris persekioja visą gyvenimą, kuriame kaip didžiausią paslaptį jos slepia savo tikrąją tėvų ir savo istoriją.

Nuolatinis bėgimas nuo savo, kaip žudiko dukterų, vardo, gniuždo jų gyvenimus, traumuoja Lulu šeimą. Negalėjimas atleisti nei sau, nei tėvui, sudaužiusiam jaunų mergaičių gyvenimus, verčia bėgti seseris nuo savo praeities, vis atgyjantis kaltės jausmas neleidžia atleisti tėvui, kuris atėmė iš jų motiną, motiną, kurios net akių spalvos dukterys nepamena...

Knyga pilna išgyvenimų, daug skirtingų emocijų ir blaškymosi tarp vienatvės ir pripažinimo, tarp nepatirtos motiniškos meilės ir bandymo užsimiršti vienadienių pažinčių glėbyje. Vienintelis seseris siejantis kraujo ryšys liudiją tiesą, kad kalėjime yra tėvas, kurio kalėjimo laikas baigiasi ir artėja ta diena, kai jis turės sugrįžti į visuomenę, kai reikės atskleisti artimiesiems taip ilgai ir sunkiai slėptą paslaptį...