Lietuvoje yra toks kaimelis - Meškučiai. Jame jau kokius šimtą metų turinti senutė gyveno, pavardę Matiukienė. Senutė buvo nepaprasta senutė, o netgi žiniuonė. Bet kaip ir kiekvienam, ją mirtis aplankė. Prieš mirdama...

Lietuvoje yra toks kaimelis - Meškučiai. Jame jau kokius šimtą metų turinti senutė gyveno, pavardę Matiukienė. Senutė buvo nepaprasta senutė, o netgi žiniuonė. Bet kaip ir kiekvienam, ją mirtis aplankė. Prieš mirdama senutė pamatė Zenoną Zuiką ir jam pasakė surasti Juodąją knygą, kurią ne va velnias parašė. Knygą reikią suradus iš karto sudeginti. Zenonas nuo visų slapstėsi kažkokioję senoje troboje. Todėl, kad jo dvynys brolis Rimantas Zuika buvo miręs ir visi tikrai galvos, kad Zenonas prisikėlė iš mirusiųjų. Vasaros vidury Meškučių mokyklą apvogė.Žinoma, du geriausi draugai - Diukė ir Šakalys. Ten kur gyveno troboje Zuika, draugai nutarė pažiūrėti ar ten neslapstosi koks nors vagis. Tačiau ten rado tik Zenoną ir Šarūnę (Zuikos draugę, pabėgusią iš internato.). Bet ir šie gyventojo nutarė padėti ir su Juodąją knyga, ir su vagyste. Kartu, draugai patyria daug nuostabių ir įdomių nuotykių. Galiausiai jie surado tą Juodąją knygą, bet ji buvo ne kokia velnio parašyta, o tai buvo Matiukienės visokiausių įrašų knyga. Visi rugsėjo pirmą ejo į mokyklą išsiilgę vasaros, o Šakalys parašė eilėrąštį:

Jau vasarą nubėgo....

"Jau vasara nubėgo, nušokavo. Kaip ta varlė žalia.

O rodos, vakar tik kukavo kažkas šalia....

Tikriausiai buvo tai gegutė - miškų gyventoja raina.

Ir nors šalti gegužio vėjai pūtė, jinai kukavo, ir gana.

Ar iškukavo ji tau laimę, ar išburė - nežinau...

Tą dieną nebuvau aš kaime - miete, prie jūros gyvenau."

Manau, autorius norėjo šia knyga mums paaiškinti, kokia kartais gali būti tvirta draugystė. Siūlau!