Pažindinuosi su Džeku Londonu. Nors vaikystėje namie buvo jo knygų, jis kažkodėl liko neskaitytas. Klaidas taisau dabar - pradėjau nuo romano "Žvaigždžių klajūnas". Maniau, kad Dž. Londono knygos - tipinė paprastai,...

Pažindinuosi su Džeku Londonu. Nors vaikystėje namie buvo jo knygų, jis kažkodėl liko neskaitytas. Klaidas taisau dabar - pradėjau nuo romano "Žvaigždžių klajūnas". Maniau, kad Dž. Londono knygos - tipinė paprastai, neįmantriai parašyta nuotykių literatūra, na, gal kažkas panašaus į "Kaprikorniją". Likau nustebinta, kai supratau, kad Dž. Londonas rašo ne taip jau ir paprastai.



Nors tai iš tiesų nuotykinė, pramoginė literatūra: daug veiksmo, nuotykių, dinamikos. Tačiau kalba - talentinga, išradinga, vaizdinga. Net nepalyginsi su paviršutiniška, supaprastinta šiuolaikinės jaunimo literatūros kalba, na, kad ir "Bado žaidynėmis" ar kažkuo panašiu. Tiesa, "Klajūno" kalboje yra senamadiško atspalvio ir to archaiško, taip mane erzinančio pasakotojo kreipimosi į skaitytoją. Nėra ko norėti - romanas pirmą kartą išspausdintas 1914 metais.



Romanas pasakoja apie Darelą Stendingą, profesorių, papuolusį į kalėjimą. Neapsikentęs kalėjimo žiaurumų jis išmoksta atplėšti sielą nuo kūno ir klajoti laiku ir erdve, persikelia ir iš naujo išgyvena ankstesniuosius savo gyvenimus: Egipto atsiskyrėlio, jūreivio, papuolusio į Korėją, berniuko Laukiniuose Vakaruose, kario, mačiusio Jėzaus nukryžiavimą.

Gyvenimas - štai kas ir realybė, ir paslaptis. Gyvenimas kur kas platesnis, negu paprasčiausiai skirtingi cheminiai materijos junginiai, sudarantys vienokias ar kitokias formas. Gyvenimas - tai kažkas be pabaigos. Gyvenimas - tai negęstanti ugninė gija, sujungianti vieną materijos formą su kita. Aš žinau tai. Gyvenimas - tai aš pats. Aš gyvenau dešimtyje tūkstančių kartų. Gyvenau milijonus metų. Turėjau daugybę skirtingų kūnų. Ir aš, visų šių kūnų turėtojas, tęsiau ir tęsiu egzistavimą. Aš - gyvenimas. Aš - negęstanti kibirkštis, amžinai žibanti laiko sraute, stebinanti ir sukrečianti, amžinau kurianti savo valią virš laikinų materijos formų, kurios vadinasi kūnais ir kuriuose aš tik laikinai gyvenu.

Prie šių visų kelionių prisideda ir mintys apie žmoniškumą, žiaurumą, nužmogėjimą, kalėjimo sąlygas - o tuometiniai praeito amžiaus pradžios kalėjimai tikrai nebuvo rojus.



Štai toji dalis man buvo įdomesnė, o nuotykinė dalis, deja, vargino. Lyg tuos gyvenimus būčiau išgyvenusi pati. Istorijų per daug ir jos neneša jokios žinios - jos skirtos tik pramoginiam tikslui. Man priminė kritikų gerai įvertintą, bet man nepatikusį ir varginusi filmą "Debesų atlasas" - trys valandos sunkiai kartu limpančių vaizdų apie idėją, kurią galima išreikšti vienu sakiniu. Vaizdų, personažų, istorijų tiesiog per daug, ir jie per daug skirtingi.



Ir veikėjai - pradedant nuo pagrindinio Darelo Stendingo, baigiant visais jo įsikūnijimais - tokie didvyriški: didingi, tobuli, gražūs, narsūs, protingi, be ydų ir... tokie neįdomūs... Kažin, ar Džekas Londonas nesirgo didybės manija?..



Leidykla: "Markas"

Leidimo metai: 2000

Puslapių: 336

Originalo metai: 1914

Originalo pavadinimas: "Star Rover"