Tikėjausi nostalgijos, smagių ir galbūt absurdiškų prisiminimų, nukeliančių į vaikystę, lengvo teksto, įdaus, įtraukiančio siužeto. O gavau.. Tiesą sakant knyga nuvylė. Veiksmo praktiškai nebuvo, viskas sukosi tarsi...

Tikėjausi nostalgijos, smagių ir galbūt absurdiškų prisiminimų, nukeliančių į vaikystę, lengvo teksto, įdaus, įtraukiančio siužeto. O gavau.. Tiesą sakant knyga nuvylė. Veiksmo praktiškai nebuvo, viskas sukosi tarsi apie tą patį, tarsi be jokios aiškios minties. Prisiminimų buvo, bet skaitėsi viskas nuovodžiai, lėtai ir vos pabaigiau.

Kitoks trileris. Paėmusi į rankas ir tikėjausi kažko kitokio, neįprasto, įdomaus. Patiko skirtingi ir daugialypiai siužeto kampai, istorija savyje talpina ne vieną svarbią temą. Intriguoja, skaitant verčia kelti klausimus....

Kitoks trileris. Paėmusi į rankas ir tikėjausi kažko kitokio, neįprasto, įdomaus. Patiko skirtingi ir daugialypiai siužeto kampai, istorija savyje talpina ne vieną svarbią temą. Intriguoja, skaitant verčia kelti klausimus. Pabaigus skaityti, kilo noras paskaityti kitas autoriaus knygas.

Labai išreklamuota, susirinkusi daug gerų atsiliepimų, išgirta iki begalybės, aprašoma, kaip vienas geriausių trilerių, kokį tik galima perskaityti... O bet tačiau... Nebuvo ji man tokia gera ir nuostabi, kokios tikėjausi....

Labai išreklamuota, susirinkusi daug gerų atsiliepimų, išgirta iki begalybės, aprašoma, kaip vienas geriausių trilerių, kokį tik galima perskaityti... O bet tačiau... Nebuvo ji man tokia gera ir nuostabi, kokios tikėjausi. Nešokinėjau iš siaubo, nebuvau sulaikiusi kvapo iš įtampos, neaikčiojau iš netikėtumo ir suuuunkiai yriausi puslapiais į priekį. Vietomis skyriai erzino, norėjosi praleisti arba mesti ir paskaityti ką kitą. Pabaigiau ir džiaugiausi pabaigusi. Nors trileris buvo tikrai kitoniškas, neįprastas savo siužeto linija, mintis gera,

Tobula knyga tėvams, kurie susiduria su bevltiškumu, kuomet vaikas neramus, vis zirzia, verkia, dažni nevaldomi pykčio priepuoliai ir jau svyra rankos nežinant, ko dar griebtis.
Iš viršelio ir pavadinimo knygos tikriausiai...

Tobula knyga tėvams, kurie susiduria su bevltiškumu, kuomet vaikas neramus, vis zirzia, verkia, dažni nevaldomi pykčio priepuoliai ir jau svyra rankos nežinant, ko dar griebtis.
Iš viršelio ir pavadinimo knygos tikriausiai nebūčiau pasirinkus skaityti. Nelabai mėgtu knygų iš serijos "Kaip padaryti tą ar aną", nes jos dažniausiai man primena pigų, menkavertį skaitalą, išleistą "užsikalti pinigų". Bet ši knyga, visų pirma, yra rašyta profesionalės, raidos psichologės, kuri dirba su tuo ir išmano savo darbą. Viskas išėstyta labai aiškiai, suprantamai. Knyga ne tik nuramina, bet ir leidžia geriau suprasti save, imti leisti sau daugiau paverkti, tarsi neutralizuoja ir normalizuoja ašaras, verkimą, pyktį. Daugiau supratau ir išmokau ne tik apie vaiką ir jo emocijas, bet ir apie visus žmones.
Man ramiau, radau atsakymus, kurių ieškojau, paguodą bei žinojimą, kaip dar galiu elgtis.
Labai rekomenduoju

Hm, rašau apie knygą ne iš karto ją perskaičiusi, bet.. Mane ištiko keistas fenomenas. Mano smegenys visiškai atsisako prisiminti, apie ką buvo ši knyga (taip, žinau, apie ką ji buvo iš anotacijos ir bendrai, tačiau visai...

Hm, rašau apie knygą ne iš karto ją perskaičiusi, bet.. Mane ištiko keistas fenomenas. Mano smegenys visiškai atsisako prisiminti, apie ką buvo ši knyga (taip, žinau, apie ką ji buvo iš anotacijos ir bendrai, tačiau visai neatsimenu jokių detalių). Visisškai nepamenu, nei kaip knyga prasidėjo, nei kaig baigėsi. Visgi pamenu, kad perskaičiau ją gan greitai. Panašu, kad teks skaityti dar kartą.

Šią knygą į rankas paėmiau atsitiktinai. Ją skaitė kolega, o man kilo noras perskaityti, nes joje rašoma apie man pažįstamus žmones ir kolegai ši knyga sukėlė labai įvairių, neįprastų jausmų (norėjosi pasitikrinti, o...

Šią knygą į rankas paėmiau atsitiktinai. Ją skaitė kolega, o man kilo noras perskaityti, nes joje rašoma apie man pažįstamus žmones ir kolegai ši knyga sukėlė labai įvairių, neįprastų jausmų (norėjosi pasitikrinti, o kaip bus man).
Perskaičiau. Gerai, kad knyga neilga, nes joje viskas tas pats per tą patį, nuobodi kasdienybė psichiatrijos klinikoje, su neapsakomo nuobodumo autoriaus kliedesiais bei daug pykčio, žeriamo ant psichikos sveikatos sistemos, darbuotojų, vidaus tvarkos taisyklių. Knyga parašyta ne stigmai sumažinti, o kaip tik apjuodinti gyymąsi psichiatrijos klinikoje. Skaitant susidaro įspūdis, kad autorius turi neišsakyto, o gal net neįsisąmoninto pykčio, kurį norėjosi išlieti viešai ir taip pasijusti galingu, kontroliuojančiu. Nes, akivaizdu, kad ir kaip norėta parodyti, savo ligos jis, liūdna, bet panašu, kad nekontroliuoja.

Nu nereali :) Nežinau, kaip kitaip apibūdinti šią apsakymų knygą. Įtraukė nuo pirmo puslapio ir nepaleido. Jaučiausi išskridusi į kažkokį kosmosą, kuriame galima jaustis taip, kaip norisi, būti taip, kaip norisi....

Nu nereali :) Nežinau, kaip kitaip apibūdinti šią apsakymų knygą. Įtraukė nuo pirmo puslapio ir nepaleido. Jaučiausi išskridusi į kažkokį kosmosą, kuriame galima jaustis taip, kaip norisi, būti taip, kaip norisi. Suprasti, kaip norisi arba nesuprasti. Tiek erdvės, tiek neaiškumo, bet tuo pačiu ir tarsi idealiai sudėliotų minčių. :)

H. Murakamio kūrybą atradau su knyga "Avies medžoklė". Mistiška, kosmosiška, įtaigu, užburia, įtraukia ir nuskraidina į kažkokį paralelų pasaulį, kuriame norisi būti. Taip man jaučiasi jo kūryba.
Ši knyga - tai trumpų...

H. Murakamio kūrybą atradau su knyga "Avies medžoklė". Mistiška, kosmosiška, įtaigu, užburia, įtraukia ir nuskraidina į kažkokį paralelų pasaulį, kuriame norisi būti. Taip man jaučiasi jo kūryba.
Ši knyga - tai trumpų apsakymų rinkinys. Rodos, tarpusavyje nesusiję, rodos, visgi gal ir susiję, rodos, be aiškios užbaigtos minties, rodos, lyg ir su ja, nes leidžia skaitytojui pasibaigti mintyse taip, kaip norisi (o gal palikti nebaigtą). Daug neapibrėžtumo, bet užburia. Dar skaitysiu :)