Dar viena puiki knyga atskleidžianti šios autorės talentą, kuriant šeimos sagas. Viskas aprašyta be galo vaizdingai bei įtraukiančiai. Nors iš pat pradžių man reikėjo laiko norint "įsivažiuoti" į šį pasakojimą,...

Dar viena puiki knyga atskleidžianti šios autorės talentą, kuriant šeimos sagas. Viskas aprašyta be galo vaizdingai bei įtraukiančiai. Nors iš pat pradžių man reikėjo laiko norint "įsivažiuoti" į šį pasakojimą, tačiau kiek vėliau sunkiai galėjau atsiplėšti.
"Somersete" autorė mus geriau supažindina su Vorikų, Toliverių bei Diumontų gimine. Man buvo tikrai labai įdomu leistis į šią kelionę ir nei kiek neabejoju, jog ši knyga patiks tiems, kurie mėgsta šeimų sagas. Būtent šioje knygoje rasite skaudžių išgyvenimų, meilės, džiaugsmo ašarų, išdavysčių bei besąlygiškos draugystės. Kam patiko "Rožės" rekomenduoju perskaityti ir šią knygą 🤍

skaitydama vis galvojau kuri geresnė ar Laisvės dukros ar ši,bet turiu dėti lyybės ženklą abi nuo pradžių ikipabaigos įtraukė ir nepaleido iki galo. Tik gal būčiau norėjus šią pirmą skaityti,bet gavos kaip gavos,kas...

skaitydama vis galvojau kuri geresnė ar Laisvės dukros ar ši,bet turiu dėti lyybės ženklą abi nuo pradžių ikipabaigos įtraukė ir nepaleido iki galo. Tik gal būčiau norėjus šią pirmą skaityti,bet gavos kaip gavos,kas neskaitėt būtina perskaityti

Kažko naujo tikrai nepasakysiu, bet dievinu tokias knygas, kuriose moterys užima gana svarbią bei aiškią poziciją. Taip nutiko ir šioje istorijoje. Morgan - išgyvenusi tikrai nemažai pakilimų bei nuopolių, tačiau nepaisant...

Kažko naujo tikrai nepasakysiu, bet dievinu tokias knygas, kuriose moterys užima gana svarbią bei aiškią poziciją. Taip nutiko ir šioje istorijoje. Morgan - išgyvenusi tikrai nemažai pakilimų bei nuopolių, tačiau nepaisant to, nepasiduoda dėl didžiausio savo turto - dukrų. Nuo pat pirmųjų knygos puslapių susižavėjau Morgan, o kartu su ja dirbantis Lensas taip pat pridėjo savo charizmos. Skaityti tikrai nebuvo nuobodu, šiame įtempto siužeto detektyviniame romane gausu visko. Negaliu pasakyti, jog tai buvo kažkoks super orginalaus siužeto skaitinys, bet tai buvo būtent tokia knyga, kurios man šiuo metu norėjosi. Visi įvykiai susidėliojo išties gana logiškai ir neturėjau prie ko prikibti. Autorė istoriją pagardino ir žiupsneliu romantikos, kuri šį kartą čia puikiai tiko. Manau, jog "Pasakyk, kad gailiesi" patiks mėgstantiems įtempto siužeto skaitinius, o aš lauksiu pasirodant šios serijos tęsinio.

Turbūt apie tam tikras knygas nereikia labai rašyti savo nuomonės. Dažniausiai laikas, kiek jos gyvuoja skaitytojų širdyse ir yra geriausias įvertinimas, o visa kita yra pasirinkimas. Tad „Karas ir taika“ būtent yra tokia...

Turbūt apie tam tikras knygas nereikia labai rašyti savo nuomonės. Dažniausiai laikas, kiek jos gyvuoja skaitytojų širdyse ir yra geriausias įvertinimas, o visa kita yra pasirinkimas. Tad „Karas ir taika“ būtent yra tokia knyga, arba imi ir skaitai ją, arba atidedi skaitymą kitam laikui, arba neskaitai iš viso.

Knygos toks storis, kad nori ar ne, bet imi ir susigyveni su veikėjais. Tampi jų kasdienybės dalimi. Su jais dalyvauji aukštuomenės priėmimuose, tampi kviestinių pietų dalimi, dalyvauji turto intrigose ir dalybose, kartu įsimyli, kartu netenki, kartu su vyrais išeini į karą, ar matai kaip dega Maskva, pabūni sužeistųjų palapinėje, užuodi paraką, pajauti mūšio triukšmą ir nieko nematai per purvą ir dūmus, arba guli sužeistas mūšio lauke ir matai tik aukštą dangų.

Dėl ko „Karas ir taika“? Knygoje aprašomi lyg du skirtingi pasauliai. Taika – tai gyvenimas tų, kurie nekariauja ir laiką leidžia Maskvoje ar Peterburge, saugioje aukštuomenėje. Karas – tai kariuomenės gyvenimas, mūšiai prieš Bonapartą, strategijos, šlovės troškimas, šaltis, alkis. Rašytojas stipriai gilinosi į mūšius su Bonapartu. Ypač smulkiai išnagrinėtas mūšis prie Borodino, po kurio prancūzai užėmė Maskvą. Rašytojas net paneigia tam tikrus istorinius faktus, remdamasis neoficialiais istoriniais šaltiniais. Nagrinėjami ir dėl ko kilo Maskvos gaisras, ir dėl ko kapituliavo prancūzų kariuomenė ir šiaip, kas yra istorija, istorikai, ir kur toje istorijoje yra žmogaus vieta.

Kūrinio pradžia mane įtraukė bei sudomino ir atrodė, jog laukia jautri bei jausminga istorija, tačiau.. Kuo toliau skaitant, tuo labiau man visas šis pasakojimas pasirodė kiek dirbtinokas. Pasigedau intrigos ar tiesiog...

Kūrinio pradžia mane įtraukė bei sudomino ir atrodė, jog laukia jautri bei jausminga istorija, tačiau.. Kuo toliau skaitant, tuo labiau man visas šis pasakojimas pasirodė kiek dirbtinokas. Pasigedau intrigos ar tiesiog kažkokių įdomesnių siužeto vingių. Vietomis skaitant norėjosi tiesiog vartyti akimis. Tad manęs ši istorija paprasčiausiai neįtikino. Autorė potencialo rašyti tikrai turi, bet šia knyga sužavėta nelikau. O ir kūrinio atomazga atrodė kiek suskubėta..
Sakyčiau, jog tai buvo lengvas romanas, su žiupsneliu romantikos.