Labiausiai patiko sukurta alternatyvaus Vilniaus atmosfera ir miesto aprašymai. Iš tiesų sukėlė smalsumą autoriaus sugalvoti (o gal aprašyti esantys?) miesto rajonai su savomis subtilybėmis ir savomis legendomis. Atrodo, jog...

Labiausiai patiko sukurta alternatyvaus Vilniaus atmosfera ir miesto aprašymai. Iš tiesų sukėlė smalsumą autoriaus sugalvoti (o gal aprašyti esantys?) miesto rajonai su savomis subtilybėmis ir savomis legendomis. Atrodo, jog tam ir buvo skirtas didžiausias dėmesys - sukurti Vilniaus, laisvojo Aljanso miesto, dvasią, o knygoje pasirodantys veikėjai ne tiek nuodugniai aprašytos individualios asmenybės, kiek bendros miesto mozaikos dalis, kurių akimis pasakojamas knygos siužetas žvelgiant iš vis kitų perspektyvų. Knygoje, savaime suprantama, daug pramanų, bet kas smagiausia, jog ji verčia domėtis kas tiesa, o kas ne, koks gi iš tiesų buvo Vilnius ir koks jis dabar yra.

Pati istorija dinamiška, su detektyvo elementais greitai įtraukia skaitytoją į nuotykį. Autoriaus braižas, manau išduoda tikrąją jo profesiją, nes kai kurie sakiniai priminė tekstus iš televizijos reportažų, kai kuriose vietose kalba pasirodė dirbtinai šmaikšti ar dirbtinai vaizdinga - tarsi sukonstruota pagal kažkokias gero rašymo taisykles.

Šalia detektyvo elementų atrasime nemažai politinių peripetijų - priešiškų valstybių šnipai, provokacijos ir kaimyninių galybių krokodilo ašaros labiau primenančios ne fantastiką, o šių dienų politines aktualijas ir kai kurių valstybių makiavelistinus užsienio politikos metodus.

Beveik sąmoningai savo atsiliepime neminiu visų alcheminių-mechaninių tra lia lia, vaikščiojančių robotų, veidrodinio "telefono", kurie man pasirodė antraeilis ir mažiau įdomus dalykas, nei kad politinė linija ar miesto gyvenimas. Tačiau reikia paminėti, kad knygos žanras - stipmankas - fantastinis romanas, taigi mėgstantiems visokias išgalvotas mašinas irgi neturėtų būti liūdna beskaitant, kita vertus jų nemėgstantiems jų egzistavimas skaitymo labai neapsunkins, nes bent jau man pasirodė, kad dauguma tokių "išradimų" - mandrai aprašyti dabar egzistuojantys išradimai.

Vinco Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly tikrai nėra lengva knyga skirta ramiam poolsiui ar šiaip paskaitynėjimui.Tai kyga apie sunkų vyro kelią į išsivadavimą.Pats romanas sudarytas iš 3 dalių.1-ojoje aptariamas jaunuolio...

Vinco Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly tikrai nėra lengva knyga skirta ramiam poolsiui ar šiaip paskaitynėjimui.Tai kyga apie sunkų vyro kelią į išsivadavimą.Pats romanas sudarytas iš 3 dalių.1-ojoje aptariamas jaunuolio gyvenimas ,kaip pats dalies pavadinimas sako tai buvo tikros "bandymų dienos".Jaunuolis Liudas Vasaris išvyksti mokytis kunigavimo į kauno seminarija.Kurioje besimokant jis patiria įvairių pagundų kaip moters meilė ,vilionės ir panašiai.Jis svyruoja ar nepalikus seminarijos ,bet pamatęs kaip reaguoja tėvai į jo draugo išmėtimą jis aprimsta ir toliau lieka seminarijoje.Taip pat 1-ojoje dalyje jis baigia seminarija ir veda savo pirmąsias mišias,bei atranda savo talentą poezijų rašymą,tiesa jos kiek sukaustytos ,bt nepaisant to visų mėgstamos.

2-ojoje dalyje "eina gyvenimas" Liuadas Vasaris paskiriamas į Kalnynus vikaru.Ši dalis asmeniškai man buvo įdomesnė nei pirmoji todėl ,kad Liudas Vasaris susipažįsta su baroniene Rainaikiene.Kuri įkūnija fatališkos moters kultą.Nors ir ištekėjusi ,bet vis dar mylinti ir viliojanti svetimus vyrus baronienė Vasarį paskatiną rašyti atviriau ir nesivaržyti reikšti jausmų.2-oji dalis baigiasi 1-ojo pasaulinio karo pradžia, bei baronienės išvykimu.Tuoj pat po jos išvyksta ir Liudas,bet jis vyksta mokytis į europą.

3-ojoje dalyje išsivadavimas Liudas Vasaris jau dabar gržęs į lietuvą ir tapęs filosofijos profesoriumi,bei dalinai atsisakęs kunigavimo laisvoje lietuvoje net nesiekia būti kunigu kaip iš jo tikisi jo tėvai.Jis vietoj kunigavimo gauna katalikiškos gimnazijos direktoriaus pareigas.Taip pat dar iš seminarijos laikų sutinka seną draugęs Liucija kuri kažkada jam žadino aistrą,tiesa Liucija dabar tikra Kauno ponia kitokia nei anksčiau daugiau besidažanti bei pakeitusi savo manieras.Taip pat jis sutinka Auksę Gražulytę amerikoje praturtėjusio lietuvio dukrą kurią jis ir įsimyli.Knygos pabaigoje Lucija nusižudo, dėl mylimo sūnaus mirties ir kitų skaudžių likimo smūgių.O pats Liudas Vasaris kuris tebėra kunigas atsisako kunigavimo bei direktoriavimo mokykloje.

Asmeniškai man knyga nelabai patiko,nors kai kurios dalys buvo įdomios.Ma knyga skaitėsi apie 2 mėnesius nors laisvai įmanoma ir per mėnesį,ar net trumpiau.Labai atsiprašau jei rasite klaidų ar nepatiks maoji knygos aprašymo versija.

Tai jau trečioji serijos "Žemės vaikai" knyga. Kaip ir pirmosios knygos apie pirmykštę moterį, taip ir ši neleidžia atsitraukti.

Dar vaikystėje netekusi tėvų ir priglausta "kitų" genties, kurie skyrėsi savo išvaizda ir...

Tai jau trečioji serijos "Žemės vaikai" knyga. Kaip ir pirmosios knygos apie pirmykštę moterį, taip ir ši neleidžia atsitraukti.

Dar vaikystėje netekusi tėvų ir priglausta "kitų" genties, kurie skyrėsi savo išvaizda ir mąstymo būdu, Aila turėjo pritapti ir išgyventi. Užaugusi, ji turėjo palikti gentį ir gyventi viena. Tačiau likimas jaunajai moteriai nusišypsojo, atsiųsdamas nepažįstamąjį, kuris buvo toks, kaip ir ji, iš jos pačios genties. Kartu jie sutiko mamutų medžiotojus, žmones iš kitos giminės. Papročiai, būsto statyba ir atsargų rinkimas, kalba - viskas Ailai nauja ir dar nepažinta.

Tai - tikrai ne lengvai perskaitoma knygutė, o ilgas ir kankinatis procesas :) Knyga, kurią ne kartą norisi mesti dėl įvairių, atrodo, visiškai nesusijusių mokslinių, istorinių aprašymų, dėl nuolat per ilgai užtempiamų...

Tai - tikrai ne lengvai perskaitoma knygutė, o ilgas ir kankinatis procesas :) Knyga, kurią ne kartą norisi mesti dėl įvairių, atrodo, visiškai nesusijusių mokslinių, istorinių aprašymų, dėl nuolat per ilgai užtempiamų pasakojimų ir pan. Knygoje neretai būna sunku rasti pačią istoriją, nes ji nuolat pasimeta tarp visos kitos, kartais nereikalingos, informacijos.

Visgi, pats pasakojimas atrodointriguojantis ir mano itin mėgstamas: kažkas miršta, nes žino per daug, o tuomet bandoma išaiškinti paslaptis.

Airių rašytojo John Banville romanas"Jūra" laimėjo Bookerio premija 2005, tai buvo viena iš priežasčių kodėl aš pasirinkau skaityti šią knygą. Pilna apmąstymų ši knyga labiau primena biografiją, kurioje pagrindinis...

Airių rašytojo John Banville romanas"Jūra" laimėjo Bookerio premija 2005, tai buvo viena iš priežasčių kodėl aš pasirinkau skaityti šią knygą. Pilna apmąstymų ši knyga labiau primena biografiją, kurioje pagrindinis veikėjas pasineria į savo vaikystę, koks buvo, ką jautę, taip pat prisimena gyvenimą su žmoną (ypač jos ligos metus), tai tarsi bėgimas per praeitį. Žmogus bemaž galėtų iš naujo nugyventi savo gyvenimą, jeigu tik pajėgtų pakankamai įtempti atmintį.

Pasakojimas apie meno istoriką Maksą Mordeną, kuris tapęs našliu (žmona mirė nuo vėžio) savaip nusprendžia išgyvent savo skausmą. Jis grįžtą prie jūros į mažą kaimelį kuriame leisdavo vaikystės vasaras ir apsigyvena name kuris vaikystėje jam kėlė įvairius jausmus. Tuo metu čia gyvenusi Greisių šeima buvo jo susidomėjimo objektas, jam jie atrodė kaip iš kito pasaulio, slapčia jis buvo įsimylėjęs ponia Greis, taip pat jo susidomėjimą kėlė ir keista dvynukų pora. Kai viena iš dvynukų (buvo brolis ir sesė) nusiskandino jo akivaizdoje, pasikeitė ne tik Greisių gyvenimas, šis įvykis sukrėtė ir pakeitė patį Maksą, ta liūdna diena prisiminimuose persekiojo jį visą gyvenimą.

Knyga man patiko savo lengvu stiliumi, kuris įtraukdavo į pasakojamąjį laiką, pasakotojas iškeldavo klausimus, kurie taip pat priversdavo ir pačią apmąstyt tam tikrus gyvenimo dalykus. Tai viena iš tų knygų kurias verta, atostogaujant prie jūros, pasiimti su savim.

Nežemiškoji - mergina esanti ketvirtadaliu angelas. Ji nuo pat mažens pastebėdavo, kad ji kitokia, kad jai viskas sekasi daug lengviau nei kitiems vaikams: mokytis kalbų, matematikos, žaisti sportinius žaidimus. Klara Gardner...

Nežemiškoji - mergina esanti ketvirtadaliu angelas. Ji nuo pat mažens pastebėdavo, kad ji kitokia, kad jai viskas sekasi daug lengviau nei kitiems vaikams: mokytis kalbų, matematikos, žaisti sportinius žaidimus. Klara Gardner apie tikrąją save sužino iš mamos, būdama keturiolikos. Tai ją sukrečia, tačiau ji apsipranta ir toliau gyvena kaip ir anksčiau.

Vieną dieną ji savo mintyse pamato vaikiną, tačiau jis į ją nežiūri. Klara jaučia dūmų kvapą, reiškia kažkur netoliesę kilęs gaisras, tačiau ji jaučia ir didžiulį sielvartą, bet nežino dėl ko. Pasipasakojusi mamai mergaitė sužino, jog tai jos užduoties regėjimas. Užduoties kurią ji turi įvykdyti, nes yra angelas.

Dėl jos užduoties šeima kraustosi į Vajomingą kur ji ir turi įvykdyti savo užduotį, kuri iš pradžių atrodo lengva, tačiau vėliau Klara pradeda abejoti, ar sugebės. Pasirodo mokykloje, kurią ji nuo šiol lanko ji ne vienintelė angelų kraujo turinti mokinė. Dabar ji turi geriausią draugę Andželą kuri yra pusiau angelas, tad turi didesnių galių nei ji. Tačiau kuo arčiau lemtingoji diena, tuo labiau auga Klaros galios. Visiems draugams išvažiavus ji mokosi skraidyti, ir išmoksta! Kadangi Kristijanas, vaikinas kurį ji turi išgelbėti, taip pat išvažiavo, ji laiką leidžia su draugės Vendės broliu Taku Eiveriu. Jos iš pradžių ji jo draugija nelabai džiaugiasi, nes mokykloje jis buvo viena iš jos nemėgstamiausių personų, ji jį įsimyli. Jie pasibučiuoja, tačiau kaip tik dėl to Klara netyčia iššaukia savo aureolę ir Takas išsigąsta.

Nors ir negalima, Klara pasipasakoja Takui ir jie vėl kartu. Jos mama tuo nepatenkinta, mano, jog dukra turi susitelkti ties Kristijanu ir savo užduotimi. Nors nenoromis ji taip ir padaro.

Ji jaučia, kad lemtingoji diena jau atėjo, ieško Kristijano, nes nori greičiau baigti užduotį ir vėl būti su Taku. Nuojauta jos neapgauna, šiandien tikrai ta diena, bet staiga jos paieškas sutrukdo juodasparnis, nusidėjęs angelas. Ją užplūsta toks pat sielvartas kaip ir jos regėjimuose. Ji mano, kad jau mirs, tačiau į pagalbą ateina mama. Jos pasprunka nuo juodasparnio, Klara skrenda vykdyti užduoties, tačiau sužino, kad grėsmė gresia ne tik Kristijanui, o ir Takui. Mergina supanikuoja, tačiau vėliau sugalvoja planą kuriuo galbūt sugebės išgelbėti Taką ir įvykdyti savo užduotį kuri yra susijusi su Kristijanu.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Knyga nuo pat pradžių labai patiko. Fantastika susimaišiusi su realybe. Skaityti įdomu ir neatsibosta. Veiksmas nėra labai ištemptas, įvykiai įtraukia.

Knygą skaityti parekomendavo mama. Na, o aš rekomenduočiau ją perskaityti visiems fantastikos, knygų apie meilę mėgėjams.

Tikiuosi kitos trilogijos knygos ("Nenugalimoji" ir "Spindinčioji"), bus tokios pat įdomios kaip ir ši.

Na, ši knyga nepaliko gana gero įspūdžio. Jai trūko kažkokio rimtumo, mat viskas parašyta labai vaikiškai, pernelyg paprastai. Toks jausmas, kad autorius daugiausia rėmėsi Wikipedijos informacija ir savo pačio nuovoka. Vienu...

Na, ši knyga nepaliko gana gero įspūdžio. Jai trūko kažkokio rimtumo, mat viskas parašyta labai vaikiškai, pernelyg paprastai. Toks jausmas, kad autorius daugiausia rėmėsi Wikipedijos informacija ir savo pačio nuovoka. Vienu žodžiu, nepatariu jos skaityti net ir istorijos mėgėjams. Mano vertinimas - 4/10.

"Įsimylėjusieji" yra papildoma knyga, kuri nepasakoja tolesnių siužeto vingių, o grįžta papasakoti praeities. Pasak autorės, ji šią knygą parašė įkvėpta skaitytojų, pasidalijusių savo romantiškomis istorijomis....

"Įsimylėjusieji" yra papildoma knyga, kuri nepasakoja tolesnių siužeto vingių, o grįžta papasakoti praeities. Pasak autorės, ji šią knygą parašė įkvėpta skaitytojų, pasidalijusių savo romantiškomis istorijomis. Kūrinyje yra keturios trumpos Valentino dienos istorijos. Pirmojoje dalyje pasakojama apie Mailsą ir Šelbę. Jaunuoliai, atsidūrę viduramžių Anglijoje, pajunta vienas kitam švelnius jausmus ir širdyje plazdenančius drugelius. Antrojoje aprašoma nelaiminga Rolando meilė, o trečioje rašoma apie Arianą, jos pasiaukojimą ir užgesusią meilės kibirkštį. Knygą užbaigia Liusės ir Danielio istorija, įsimylėjusieji kartu praleidžia pirmą ir vienintelę nepakartojamą naktį.

Asmeniškai man ši penkiologijos dalis nepatiko, laikau ją prasčiausiu Lauren Kate kūriniu. Pirmiausia, nusivyliau knygos storiu (joje tik 224 puslapiai), antra - kiek nuobodžiomis meilės istorijomis ir trečia - ne istorijos tęstinumu. Panašios nuomonės yra ir dauguma kitų skaitytojų, tad verta žinoti, kad neperskaitę šios knygos nieko neprarasite, joje neatskleidžiama nei viena tolesnio siužeto detalė.

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto...

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto šiurpuliukai. Čia taip pat galima rasti įdomių istorinių detalių, nuotykių, fantastikos, veiksmo ir meilės siužeto vingių. Autorius be abejonės vertas pačių gausiausių aplodismentų - dar neteko skaityti istorijos, kurioje sutilptų tiek daug žanrų įvairovės.

Ši knyga, pelniusi viso pasaulio susidomėjimą ir ilgai užėmusi aukščiausias pozicijas perkamiausių knygų sąraše, yra pirmasis amerikiečių rašytojo Ransom Riggs kūrinys. Gimęs Merilande ir augęs Floridoje, "Ypatingų vaikų namų" autorius duoną pelnėsi kurdamas trumpus filmukus. Vieną dieną jis pateikė agentūrai pasiūlymą - išleisti fotografijų knygą (nuotraukų rinkimas buvo ir tebėra didžiausia Ransom Riggs aistra), tačiau Quirk Books redaktorius patarė panaudoti fotografijas kaip detales, iš kurių būsimas rašytojas galėtų sukurti pasakojimą. Šios idėjos rezultatas - knyga "Ypatingų vaikų namai", kurioje tekstą papildo autentiškos, senovinės nuotraukos. Įdomu tai, kad visos, išskyrus keletą, kurias teko minimaliai apdoroti, nė kiek nepakeistos. Jas iš savo asmeninių archyvų paskolino dešimt kolekcininkų - visi tie žmonės rado jas senienų krautuvėlėse. Galima teigti, kad šios fotografijos prikeltos naujam gyvenimui, o kolekcininkai išgelbėjo istorinės reikšmės ir stulbinančio grožio vaizdus iš užmaršties.

Tad apie ką gi ši ypatinga istorija, gimusi iš nuotraukų? Kūrinio veiksmo centre - šešiolikmetis berniukas Džeikobas Portmanas. Būdamas mažas, vaikas nepaprastai žavėjosi savo seneliu. Tai buvo išties įdomus žmogus, kuris, antrojo pasaulinio karo metu, buvo išgelbėtas nuo baisios žydų lemties ir apgyvendintas ypatingų vaikų namuose, atokioje saloje. Senelis anūkui mėgdavo pasakoti kvapą gniaužiančias istorijas apie pabaisas ir ypatingus vaikus, jis net turėjo išsaugojęs keletą nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti savo galias demonstruojantys Džeikobo bendraamžiai. Visgi, kaip ir kiekvienas vaikas, Džeikobas užaugo, o įžengęs į suaugusiųjų pasaulį, pradėjo nebetikėti senelio pramanais. Jam atrodė, kad tai tik pasakos mažiems vaikams, o senos nuotraukos - nevykusios klastotės.

Vieną dieną Džeikobas, nuvažiavęs aplankyti savo mylimo senelio, randa jį sunkiai sužeistą. Senelis prieš mirtį anūkui spėja pakuždėti kelis sakinius, kad esą Džeikobas žūtbūt turi nuvykti į ypatinguosius vaikų namus ir esą tik ten jam bus saugu. Bėgant laikui, vaikinas kartu su savo tėčiu išsiruošia į kelionę, į mažytę salelę prie Velso krantų, kur kadaise veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai. Didžiam Džeikobo nusivylimui, ten jau seniai niekas nebegyvena, o didžiulis namas, apie kurį su didžiuliu susižavėjimu jam pasakodavo senelis, pavirtęs griuvėsiais. Kiek pakamantinėjęs salos gyventojus ir apšniukštinėjęs vaiduoklių namą, vaikinas pagaliau suranda būdą išsiaiškinti senelio paslaptis - jis nukeliauja į 1940 metų rugsėjo trečiąją, kur panelės Peregrinės vaikų namai vis dar skamba nuo jame gyvenančiųjų juoko, o pats namas stovi lyg nieko nebūtų atsitikę - gyvas, sveikas ir jaukus...

Ypatingų vaikų namai - tai viena geriausių knygos idėjų, su kuriomis man teko susidurti. Juodai baltos fotografijos taip pat prisideda prie kūrinio savitumo - jos sukuria gan šiurpoką atmosferą. Užtenka pažvelgti į viršelį, kurį puošia mergaitė, per pėdą pakilusi nuo žemės, ir jau apima nemalonus jausmas. Būtent dėl viršelio aš ir vengiau pradėti skaityti šią knygą, tačiau vos atvertusi pirmuosius puslapius ir pasinėrusi į autoriaus kūrybą, supratau, kad tikrai nenusivilsiu. Kaip sakoma, nereikia apie knygą spręsti iš jos viršelio, kaip ir apie žmones nederėtų spręsti iš jų išvaizdos, todėl, jei dvejojate skaityti šį kūrinį, primygtinai siūlau paskaityti.

Gera naujiena - išleista ir antroji "Ypatingų vaikų namų" dalis, kurią lietuviškas leidimas leidyklos Alma Littera dėka pasieks mus spalio mėnesį. 2015 metais kino sales pasieks ir filmas, kurį režisuos Tim Burton (jo režisūra pripažinta visame pasaulyje, jis režisavo tokius filmus kaip "Alisa stebuklų šalyje", "Čarlis ir šokolado fabrikas", "Betmenas", "Beždžionių planeta", "Nakties šešėliai"), todėl galime tikėtis išties nepakartojamo reginio. Filmo anonsą jau dabar galite pamatyti ČIA.

"Benedikto slenksčiai" - 10 klasės privalomos literatūros sąrašo knyga. Įtraukianti, verčianti susimąstyti ir patraukli istorija. Lengvai skaitoma. Buvo keista, kad tokia įdomi knygą pateko į privalomos literatūros...

"Benedikto slenksčiai" - 10 klasės privalomos literatūros sąrašo knyga. Įtraukianti, verčianti susimąstyti ir patraukli istorija. Lengvai skaitoma. Buvo keista, kad tokia įdomi knygą pateko į privalomos literatūros sąrašą, nes dažniausiai jame būna neįdomios ir ilgai skaitomos knygos kaip "Paryžiaus katedra" ar "Rožės vardas". Pavadinimas atitinka kūrinio prasmę. Slenksčiai - tai lyg "lipimas" laiptais per gyvenimą. Kiekviename laiptelyje laukia kažkas nauja ir nepatirta. Knygoje nagrinėjama daugybė temų: apie motinos ir sūnaus santykius (mama palieka mažą Benuką pas tėvą, bet Benas visada trokšta jos padrąsinimo, šypsenos, užuojautos ir jaučia šiltų jausmų stoką), apie tėvo ir sūnaus santykius (tėvas, visuomet gyvenęs vienas, išmoksta rūpintis sūnumi ir tampa švelnesniu žmogumi. Benas tuo tarpu suvokia tėvo indėlį ir jaučia jam pagarbą, įpranta gyventi skurdesnėje aplinkoje), vyro ir moters santykius (Benas išbando lytinius santykius su kioskininke Svieta. Po to patiria pirmąją meilę su Vega, kuri yra labai išdidi ir savanaudė, tačiau meilė verčia Beną jai pataikauti ir nusileisti), žmogaus ir gamtos santykius (močiutės namuose ir Vėdrynų kaime užaugęs Benas vis dar jaučia trauką savo buvusiems namams ir vis ten sugrįžta. Vėdrynų kaime jį užplūsta prisiminimai ir ramybė). Daugelį metų Benediktas gyveno skurde, tačiau niekada dėl to nesiskundė. Kūrinyje yra jaučiama, jog turtingesni žmonės turi daugiau galios kažką paveikti savo pusėn (Benediktas priverčiamas meluoti apie savo draugo mirtį). Šioje istorijoje skaudžiausiai Beną paveikia dvi mirtys (geriausio draugo ir tėvo). Dėl draugo mirties jis be galo graužiasi, vis kaltina save, kad galėjo jį išgelbėti. Dėl tėvo mirties jis taip pat pergyvena, dabar jis turės išmokti gyventi vienas, tačiau tėvas jam visada išliks širdyje. Kūrinyje pabrėžiama ir grojimo euforija (Benas groja smuiku ne tik išmokęs natas, bet ir jas išgyvendamas. Jis išsilieja, pasakoja savo istorija, todėl tampa pripažintas muzikos srityje). Galiausiai, Benas tampa suaugusiu ir sapne dainuoja visiems per savo gyvenimą sutiktiems žmonėms. Tikrai verčianti susimąstyti istorija, kurią siūlyčiau kiekvienam: tiek filosofuot mėgstančiam, tiek audringą gyvenimą mėgstantiems paaugliams.


Leidimas: Alma littera, 2009 m.
Puslapių skaičius: 224
Mano įvertinimas: 10/10