Nuo senų laikų nemėgstu knygų su ilgais gamtos aprašymais. Todėl, nepaisant daugybės rekomendacijų, šios knygos skaitymą atidėliojau kaip galėdama. Jei ne projektas, kažin ar apskritai būčiau perskaičiusi. Žinote ką-...

Nuo senų laikų nemėgstu knygų su ilgais gamtos aprašymais. Todėl, nepaisant daugybės rekomendacijų, šios knygos skaitymą atidėliojau kaip galėdama. Jei ne projektas, kažin ar apskritai būčiau perskaičiusi. Žinote ką- ogi visai be reikalo bijojau. Taip, aprašymų ten daug. Išsamių, ilgų. Bet jie tokie apčiuopiami, tokie kvepiantys, tokie gyvi, kad jaučiausi ne skaitanti, o dalyvaujanti, esanti ten, Afrikoje. Labai įtaigi, žodinga, bet tuo pačiu ir subtili knyga. Vaizdžiai ir įdomiai aprašytas vietinis gyvenimas, papročiai, netgi vietinių psichologija.

Gal tik kiek glumino knygos struktūra- epizodinių prisiminimų romanas. Kartais trūko kažkokio išsamesnio situacijos paaiškinimo, įvykių konteksto.

Vis dar abejojantiems siūlau- čiupkit knygą, atsiverskite bet kurį puslapį ir pamatysite kaip jus pagaus ir įtrauks Afrika.

Studentė prostitutė - manau daug sakyti ir nereikia, visa knygos tema, atsiskleidė jau pavadinime. Kaip ir dera tokiose istorijose, viskas prasideda nekaltai. Jauna panelė iškeliauja gyventi į Berlyną, kupina gražių idėjų,...

Studentė prostitutė - manau daug sakyti ir nereikia, visa knygos tema, atsiskleidė jau pavadinime. Kaip ir dera tokiose istorijose, viskas prasideda nekaltai. Jauna panelė iškeliauja gyventi į Berlyną, kupina gražių idėjų, svajonių, tačiau tos svajonės pasibaigia ties ta riba, kur prasideda realybė. Mergina studijuoja, sunkiai dirba, susiranda vaikiną, kuris pasirodo yra tikras mulkis. Kai pamato, kad neužtenka pinigėlių dirbt padoriame darbe , ji pasuka link lengvesnių, bet purvinesnių pinigų. Sunku istoriją vertinti objektyviai, nes skaitant merginos pasakojimą taip ir norėjosi ją moralizuoti. Neįtikino ji manęs, nesuprantu aš tokių jos priežasčių ir bėdų, dėl kurių ji pasirinko ši darbą.

Apie savo visas keliones per viešnamius herojė pasakoja paprastai, atvirai; jos paprasta darbo diena man asocijuojasi su darbu fabrike. Ji vis stovi prie konvejerio, o ant jo keičiasi tik vyras, kuriam ji teikia malonumą. Pasakojime netrūksta keiksmažodžių, visokių vulgarybių, tačiau tai per daug į akis nekliūna.

Knyga skaitėsi lengvai, tačiau man nepaliko jokio įspudžio.

"Viename asmenyje" - mano pirmoji pažintis su Johnu Irvingu. Turiu pripažinti, bendrauti sekėsi gana sunkiai, bet, kaip sakoma, tai, kas lengvai pasiekiama, greitai pabosta.

Pirmiausia, kaip ši knyga pateko į mano rankas....

"Viename asmenyje" - mano pirmoji pažintis su Johnu Irvingu. Turiu pripažinti, bendrauti sekėsi gana sunkiai, bet, kaip sakoma, tai, kas lengvai pasiekiama, greitai pabosta.

Pirmiausia, kaip ši knyga pateko į mano rankas. Pamačiau ir užsinorėjau. Viršelis absoliučiai mane nokautavo : subtilus, paslaptingas, erotiškas. Turiu būtinai pabrėžti, jog jame mačiau moterį, tiksliau, net neiškilo toks klausimas. Tačiau įpusėjus knygą, teko suprasti, kad to subtilumo, moteriškumo ir švelnios erotikos čia nelabai yra. Bent jau ne tokios, kokią įsivaizdavau. Ir viršelyje 99%, kad pavaizduotas vyro kūnas. Lengvas nusivylimas, bet mano fantazijos - mano pačios problemos, ne autoriaus.

Taigi, kalbant apie knygą, skaityti nebuvo lengva. Galbūt kiek ne prie širdies autoriaus stilius, labai daug panašių pasakojimų, tekstas gana ištęstas. Pati istorija įdomi. Asmeniškai, toleruoju seksualines mažumas, nelaikau to iškrypimu, tačiau ir nesigrožiu. Šiame romane man viskas atrodė truputį neįtikėtina, vos ne absoliuti dauguma herojų išaiškėdavo esą kitokie. Tačiau autoriaus gebėjimas visus šokiruojančius dalykus pateikti itin ramiai ir suteikė kūriniui kitoniškumo.

Iš esmės, romano pagrindinis moralas paprastas ir aiškus - visi nusipelnė gyventi taip, kaip nori, tokie, kokie yra, visi turi būti gerbiami ir priimami su savo išskirtinumais. Knygos apimtis man pasirodė per ilga tokiam pasakojimui, tačiau visą kūrinį sekė mintis, kad tikrai norėčiau pamatyti ekranizaciją.

Apibendrinant, pažintinė kelionė su Irvingu, tikiuosi, ties šia knyga nepasibaigs.

Nebuvau emigravusi, net "juodų darbų" gyvenime nedirbau, todėl knygą skaičiau su smalsumu ir su nuostaba. Suprantu, kad skolos, badas ir noras gyventi be baimės daug ką lemia, ir vis tiek buvo sunku priimti faktą, kad dėl to...

Nebuvau emigravusi, net "juodų darbų" gyvenime nedirbau, todėl knygą skaičiau su smalsumu ir su nuostaba. Suprantu, kad skolos, badas ir noras gyventi be baimės daug ką lemia, ir vis tiek buvo sunku priimti faktą, kad dėl to žmogus gali ryžtis dirbti monotonišką darbą per visą dieną (daugiau nei 12 val.), be poilsio dienų, toli nuo namų ir nuo savų, ir taip metus, o gal ir dar daugiau. Ir viskas tik tam, kad kažkada galėtum oriai gyventi.



Knygos veikėja - drąsi moteris, ir ji bando oriai gyventi ne kažkada, o dabar, iš karto. Emigracijoje, dirbant pievagrybių fermoje tai sekasi sunkiai, nes čia reikia darbo jėgos, ne orumo, ir tai skaudina.



Nepaisant to, kad knyga parašyta tikrai ne apie pačią šviesiausią emigracijos pusę, skaityti ją gana lengva, nes autorė iš visko juokiasi - ir iš savęs, ir iš tautiečių, ir iš šeimininkų. Savigailos mažoka ir ją seka ryžtingi sprendimai keistis ir keisti. Dėl to knygą gali būti verta perskaityti galvojantiems, kad gyvenimas juos nepakankamai myli.

Ne taip gerai, kaip S.T.Kondrotas, bet tiko. Nesitikėjau apie sibirą ir evenkus. Viskas tiksliai, vaizdžiai aprašyta. Jokių sunkumų vaizduotėj matyt knygos pasakojimą. Įdomios istorijos supintos. Sklandžiai skaitėsi. Ir...

Ne taip gerai, kaip S.T.Kondrotas, bet tiko. Nesitikėjau apie sibirą ir evenkus. Viskas tiksliai, vaizdžiai aprašyta. Jokių sunkumų vaizduotėj matyt knygos pasakojimą. Įdomios istorijos supintos. Sklandžiai skaitėsi. Ir intriga liko neišrišta. Tas kažkiek pykdė, bet gerai. Stipriai užsibaigė knyga, emocijų sukėlė protagonisto poelgis. Tiek.

"Šioks toks teisingumas" tai anglų detektyvas,kuriame pasakojama paini ir žmogžudystės istorijoje, kurioje gausu žmonių turinčių motyvus nužudyti, tačiau iki pat pabaigos neaišku kas ką nužudo. Todėl detektyvams reikia...

"Šioks toks teisingumas" tai anglų detektyvas,kuriame pasakojama paini ir žmogžudystės istorijoje, kurioje gausu žmonių turinčių motyvus nužudyti, tačiau iki pat pabaigos neaišku kas ką nužudo. Todėl detektyvams reikia gerai padirbėti,kad išaiškintų žmogžudystes.
Nors nesu detektyvų mėgėja, tačiau ši knyga įtraukė ir nepaleido iki pat pabaigos, jaučiausi lyg žiūrėdama detektyvinį serialą. Mėgstantiem detektyvus tikrai rekomenduočiau šią knygą.

Naršydama internetiniuose knygų puslapiuose žvalgausi knygų, kurias norėčiau paskaityti. Dažnai akys užkliūva už spalvingo, įdomaus viršelio - tokią knygą paėmus, norisi ją skaityti. Tačiau šįkart mano akis patraukė...

Naršydama internetiniuose knygų puslapiuose žvalgausi knygų, kurias norėčiau paskaityti. Dažnai akys užkliūva už spalvingo, įdomaus viršelio - tokią knygą paėmus, norisi ją skaityti. Tačiau šįkart mano akis patraukė ne viršelis, o pavadinimas - "Kaip išsaugoti gyvenimą". Iš pradžių maniau, jog tai lyg patarimų knyga, tačiau pažvelgusi į nugarėlę pamačiau, jog tai pasakojimas apie dvi labai skirtingas septyniolikmetes merginas ir jų gyvenimo vingius.

Viena iš jų - Mendė, kuri, esant tam tikromis aplinkybėmis, netyčia pastojo. Antroji - Džilė, turinti mylinčią mamą, ir, deja, praradusi tėtį, kurio niekaip negalėjo pamiršti. Tėčio mirtis pavertė Džilę užsidariusia, maištinga, turinčia nedidelį draugų ratą. Paauglės gyveno skirtingomis sąlygomis, tačiau joms buvo lemta susitikti - Džilės mama norėjo turėti dar vieną vaiką, todėl internetu susirašinėdama su Mende susitaria, jog Mendė, pagimdžiusi kūdikį, atiduos jį Džilės motinai. Paauglė apsigyveno Džilės namuose iki tol, kol pagimdysianti. Čia ir prasideda mergaičių tarpusavio santykiai - Džilė pyksta ant Mendės, negali pakęsti, jog ji apsistojusi namuose, naudojasi Džilės daiktais, palenkia į savo pusę mamą.

"Tu - ne šeimos narė! - rėžia ji. Ji paleidžia savo alkūnes. Jos rankos dreba. - Esi tik inkubatorius, nešiojantis kažką, kas galbūt padarys mano motušę laimingą!"

Mendė, būdama jautri ir švelnaus būdo, nejausdama neapykantos Džilei, stengiasi suprasti jos elgesį ir pykčio proveržius, nes žino, jog Džilė išgyvena sunkų laikotarpį dėl tėčio mirties. Mergina jaučia gailestį Džilei ir "neatsikerta" į įžeidinėjimus, apmąsto jos žodžius savyje.

Kad ir kaip skirtųsi viena nuo kitos, mergaitės turi daug panašumų, kurie aiškiai matomi knygos eigoje. Abi merginos - be galo vienišos. Joms trūksta žmogaus, kuris jas iš tikrųjų palaikytų ir suprastų. Būdamos užsidariusios neranda tikrų draugų ir tai skatina vienišumo, nepilnavertiškumo jausmą. Manau, jog tai ir trukdė paauglėms susidraugauti - jos bijojo atskleisti ką nors, ko niekas neturėtų žinoti, nenorėjo rodyti savo vidaus. Tačiau trintis tarp paauglių po žingsnelį mažėjo, jos pradėjo pažinti viena kitą, Džilė įžvelgė Mendėje kažką, ko niekada nematė, pažvelgė į jos likimą kitu kampu. Ir Mendės dvejonės dėl pilve augančios gyvybės privertė Džilę priimti tam tikrus sprendimus. Tai labai svarbi detalė knygos pabaigai.

Jei kas nors paklaustų, apie ką ši knyga dviem žodžiais, pasakyčiau - gyvenimo vertybes. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti tai, ką turi bei niekada neatsisakyti nieko, kas jam išties brangu, nedaryti skubotų sprendimų. Taip pat - nespręsti apie žmogų iš jo išorės nežinant, ką jam teko išgyventi. Viso to moko šis jautrus, šiltas romanas, viso to moko Džilė ir Mendė, kurių istorija įkvepia ir sunkiose gyvenimo situacijose nepasiduoti, ieškoti išeities. "Kaip išsaugoti gyvenimą" - nuostabi knyga su nepaprastu pavadinimu, kurio tikroji reikšmė perprantama perskaičius knygą.

Nuo pat knygos pradžios buvo galima suprasti, jog tai nebus lengvas romanas. Tai rimta ir skaudinanti knyga. Knygos veiksmas vyksta pokario metais, kai Rytų Prūsiją buvo užėmę rusai. Šie su vokiečiais elgėsi kaip su gyvuliais-...

Nuo pat knygos pradžios buvo galima suprasti, jog tai nebus lengvas romanas. Tai rimta ir skaudinanti knyga. Knygos veiksmas vyksta pokario metais, kai Rytų Prūsiją buvo užėmę rusai. Šie su vokiečiais elgėsi kaip su gyvuliais- išvarė iš namų,persekiojo ir žudė. Ši knyga pilna skaudžios realybės, su kuria susidūrė rusų priespaudoje buvę žmonės. Siūlau knygą perskaityti kiekvienam, net neabejoju- nelinks nei vieno abejingo šiai knygai.

Dievinu knygas apie tremtį. Ši man pasirodė pati įdomiausia ir lengviausiai skaitėsi. Knygoje buvo daug baisių įvykių, kurie tik parodė, kokie žmonės turėjo būti stiprūs tais laikais... Beskaitydama šią knygą ne kartą...

Dievinu knygas apie tremtį. Ši man pasirodė pati įdomiausia ir lengviausiai skaitėsi. Knygoje buvo daug baisių įvykių, kurie tik parodė, kokie žmonės turėjo būti stiprūs tais laikais... Beskaitydama šią knygą ne kartą verkiau. Ypač mane sugraudino lietuvių patriotizmas bei pasiaukojimas. Mane labiausiai žavi tai, jog visi knygoje pateikti įvykiai nėra išgalvoti, viskas įvyko iš tikrųjų. Ir toliau skaitysiu knygas apie tremtį, bet kad surasiu geresnę už šią-nesitikiu.. :)

Tai knyga apie paauglį Čarlį, kuris, kaip ir daugelis paauglių, susiduria su begalę problemų. Bet Čarlis nėra kaip visi- jis beveik neturi draugų ir nuolat mąsto, kelia sau filosofinius klausimus. Man ši knyga pasirodė...

Tai knyga apie paauglį Čarlį, kuris, kaip ir daugelis paauglių, susiduria su begalę problemų. Bet Čarlis nėra kaip visi- jis beveik neturi draugų ir nuolat mąsto, kelia sau filosofinius klausimus. Man ši knyga pasirodė nuobodoka, jai trūko žaismingumo. Įdomu buvo tai, jog knygą sudarė laiškai, skirti Čarliui net nepažįstamam žmogui. Žinoma, ši knyga skirta paaugliams, gal net labiau vaikinams, nes, manau, jiems būtų lengviau suprasti Čarlio gyvenimą. Turbūt žinote, jog pagal knygą pastatytas ir filmas. Tikiuosi, jis labiau sudomins. :)