Knygoje "kelias atgal" pasakojama apie vokiečių karių grįžimą į visuomenę praleidus daug mėnesių pirmojo pasaulinio karo fronte. Pagrindinis šios knygos veikėjas yra jaunuolis kuris ,kaip ir daugelis kitų, vedamas...

Knygoje "kelias atgal" pasakojama apie vokiečių karių grįžimą į visuomenę praleidus daug mėnesių pirmojo pasaulinio karo fronte. Pagrindinis šios knygos veikėjas yra jaunuolis kuris ,kaip ir daugelis kitų, vedamas patriotiškumo užsirašė į karo tarnybą. Grįžę namo jie randa susiskaldžiusią visuomenę kuri nenori jų suprasti ,o ir jie patys supranta ,kad per gyvenimą išmoko tiktai kariauti. Viso veiksmo fone jaučiama vokiečių nuoskauda dėl pralaimėto karo ir nacionalinių nuotaikų idėjos kurios kaip žinome vėliau peraugo į fašizmą . Kariai grįžę iš fronto su žlugusiais idealais ir mate karo beprasmybę su neviltimi žiuri į vėl atgimstančias militaristines idėjas.

Nusipirkti " Vilko valandą" mane paskatino keli veiksniai:

1. Pirmiausia, dar važiuodama į knygų mugę mažame reisiniame autobusiuke, pilname tokių pat keliauninkų su vienu tikslu - knygos, buvau priversta klausytis radijo...

Nusipirkti " Vilko valandą" mane paskatino keli veiksniai:

1. Pirmiausia, dar važiuodama į knygų mugę mažame reisiniame autobusiuke, pilname tokių pat keliauninkų su vienu tikslu - knygos, buvau priversta klausytis radijo laidos, giriančios ne pačią knygą, o Andriaus Tapino drasią reklamą. Na ir žinoma, sveikinančą autorių su " Metų knygos" apdovanojimu. Ne pati reklama: autoriaus blogas, knygos Facebook'o puslapis, o pagarba šioms pastangoms, žinia apie knygos anglišką vertimą mane sugundė šią knygą priimti į savo knygų lentyną.

2. Geriau pasidomėjus supratau, kur man girdėta Andriaus Tapino pavardė. Ne, ne garsioji LRTV ekonimikos laida "Pinigų karta", kurios aš niekada nemačius, bet pats faktas, kad rašytojas gali būti ir televizijos laidų kūrėjas, įrodo, kad toks autorius privalo būti įdomi ir įvairiapusė asmenybė, todėl galiu tikėtis ir įvairiapusės ir įdomios knygos. Ne, minčių kertelėse - atmintyje - buvo pasislėpęs Rasos Tapinienės - pirmosios George R.R. Martin fantastinės serijos "Ledo ir ugnies giesmės" knygos " Sostų karai" vertėja. Pats Andrius Tapinas, pasidoro, yra išvertęs į lietuviu kalbą J.R.R. Tolkien "Žiedų valdovą", knygą, vienuolikmetę mane pavertusią knygų gražike, iki šiol negalinčia paliesti iš rankų knygos. Tada pamaniau, fantastikos vertėjai privalo žinoti, kaip parašyti gerą fantastinę knygą.

3. Viena mano mėgstamiausių knygų vaikystėje buvo Philip Reeve "Mirtingos mašinos", taip pat steampunk žanro knyga, parodžiusi man koks sudėtingas ir daugialypis gali būti romanas. Tokia ir "Vilko valanda" su daugybe veikėjų, kurių net kelis puslapius besitęsiantis sąrašas išspauzdintas knygos priekyje, su paveiklėliais, puikiai papildžiusiais istoriją, ir sudėtingu pasauliu, kurį visios detalės talentingai kuria ir leidžia susikurti objektyvų jo vaizdą. Deja, Stempunko savoką daugeliui žmonių reikia ilgai aiškinti ir įrodinėti, kodėl tokia knyga yra ypatingesnė už paprastą istorinį romaną? Kodėl garsiausi Lietuvos istorijos veikėjai, suteikus jiems fantastinių galiu ir neįpratų pareigų, įgyja naują prasmę? Kodėl perkūrus Vilniaus legendą apie geležinį vilką, geriau suprasi tikrąjį padavimą?

"Vilko valanda" drąsus ir sudėtingas fantastinis pasakojimas apie XX a. Pradžios Vilnių, išsivadavusį iš Rusijos imperijos. Bet ši - apsupusi Vilnių iš visų pusių ir kartais juokingomis pastangomis bando sugriauti pagrindinį metų įvykį Vilniuje - Europos viršūnių susirinkimą. Nors daugybė veikėjų ir kuria pilną miesto vaizda, šokinėjanti tarp veikėjų perspektyva - iš visų pusių paaiškina veiksmo scenas, bet pagrindiniai herojai - Vilniaus legijonas ir Vilniaus taryba, ypač Vilniaus legatas Antanas Sidabras, kuris nuoširdžiai rūpinasi miesto saugumu ir šventės sėkme.

O, kad žydai prieš šimtmetį būtų sukūrę tikrąjį Alijansą ir Lietuvos vadovai bent per pus rūpintųsi Lietuva tiek, kiek romano veikėjai. Norėčiau gyventi pasaulyje, kuriame virš galvos skraidytų didrižabliai, per chemijos pamokas spėliočiau apie prometilio sudėtį, o burtai būtų tikri. Norėčiau, kad "Vilko valandos" pasaulis hūtų tikras.

Kaip rašoma lietuviško varianto anotacijoje - "Erotinis, išlaisvinantis romanas apie neįprastus vyro ir moters santykius sukėlė revoliuciją literatūros pasaulyje." Gal ir išlaisvinantis, bet iš ko ten revoliucija kilo, nelabai...

Kaip rašoma lietuviško varianto anotacijoje - "Erotinis, išlaisvinantis romanas apie neįprastus vyro ir moters santykius sukėlė revoliuciją literatūros pasaulyje." Gal ir išlaisvinantis, bet iš ko ten revoliucija kilo, nelabai supratau. :) Ne tiek ypatinga, kiek išreklamuota.

Dabar ši knyga - viena iš mano mėgstamiausių. Be galo įtraukianti Tričės Prior istorija.

Tikrai gerai sugalvotas siužetas - penki luomai, į kuriuos žmonės priskiriami pagal sugebėjimus. O Tričė - įpatinga, ji tinka iš...

Dabar ši knyga - viena iš mano mėgstamiausių. Be galo įtraukianti Tričės Prior istorija.

Tikrai gerai sugalvotas siužetas - penki luomai, į kuriuos žmonės priskiriami pagal sugebėjimus. O Tričė - įpatinga, ji tinka iš karto keliems luomams.

Knygą skaičiau užgniaužus kvapą, drebančiomis rankomis versdama kitą puslapį, ir negalėjau atsiplėšti! Kai tik pabaigiau šią knygą, iš karto puoliau prie antros.

Manau knyga neša svarbią mintį - kur tu bebūtųm, išlik savimi. Visą gyvenimą Tričė augo Nuolankiųjų luome, pasirinko Bebaiminguosius, bet dalelė Nuolankumo joje išliko. Ji vis dar atiduotų gyvenimą už draugus ir už mylimąjį, nors Bebaimingiesiems tai nebūdinga.

Be galo laukiu filmo, į kurį jau turiu bilietus. Tikrai įdomu pažiūrėti, ir labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad pagal mano mėgstamiausią knygą yra statomas filmas.

Nuoširdžiai rekomenduoju.

Vaikystėje Trolių Mumių nemėgau, filmukų nežiūrėjau, knygų apie juos neskaičiau. Viskas pasikeitė gimus vaikams. Dabar drąsiai sakau, kad Troliai Mumiai - viena mėgstamiausių mano knygų (tiesa, jų istorijos papasakotos...

Vaikystėje Trolių Mumių nemėgau, filmukų nežiūrėjau, knygų apie juos neskaičiau. Viskas pasikeitė gimus vaikams. Dabar drąsiai sakau, kad Troliai Mumiai - viena mėgstamiausių mano knygų (tiesa, jų istorijos papasakotos keliose). Šioje knygoje sudėtos dvi istorijos - Baisus vidurvasaris ir Stebuklinga žiema.

Pirmojoje istorijoje nutinka kataklizmas - baisus potvynis užlieja Trolių Mumių slėnį, visai draugiškai šeimynai tenka palikti savo nuostabųjį namelį. Laimė, pakeliui plaukia kažkoks apleistas namas, tinkamas gyventi (kuo ne skvoteriai?). Ir čia nuotykiai tik prasideda: paaiškėja, kad apleistasis namas yra teatras, Muminukas su Freken Snork pasimeta nuo šeimos ir net patenka į kalėjimą, Mumis Tėtis parašo pjesę... Be abejo, visa nesusipratimų ir nuotykių virtinė baigiasi laimingai.

Ar žinojote, kad Troliai Mumiai žiemą miega? Jie užsikloja patalais, uždangsto baldus ir šviestuvus, pasiruošia uogienių pavasariui ir palaimingai užmiega visai žiemai. Bet ši žiema kitokia - Muminukas pabudo. Gimtasis slėnis neatpažįstamas, po jį knibžda visokių nepažįstamųjų, maudymosi kabinoje apsigyvenusi Totikė, krosnyje - protėvis. Laimė, pabudo dar vienas artimasis - Mažoji Miu, niurzga ir neklaužada. Muminukas nebūtų trolis mumis - jis susidraugauja su žiemos gyviais, kamšo miegančius artimuosius ir išgyvenęs žiemą sulaukia pavasario.

Dykuma yra viena iš tų keistų vietų pasaulyje, kur nežinai kas gali atsitikti. Knygoje dykuma vaidina nemažą vaidmenį. Iš jos sklinda karštis, saulė, smėlis, jūra, kalnai ir svajonės. Knyga yra dviprasmiška, galbūt...

Dykuma yra viena iš tų keistų vietų pasaulyje, kur nežinai kas gali atsitikti. Knygoje dykuma vaidina nemažą vaidmenį. Iš jos sklinda karštis, saulė, smėlis, jūra, kalnai ir svajonės. Knyga yra dviprasmiška, galbūt dėlto, kad pasakojamos dvi istorijos linijos, nors jos ir yra susijusios - apie keliaujančius dykumoje ir merginą gimusią dykumoje. Iki vidurio knygos galima ir nesuprasti nei laiko, nei erdvės kur vyksta veiksmas - istorija tarsi sklando ore.

Knyga apie meilę, šiek tiek istorinio konteksto ir sudėtingus gyvenimo iššūkius.

8/10

Pirmą kartą lankydamasis Šiauliuose negalėjau neužsukti pasižvalgyti ir po knygyną. Taigi Peter Hoeg knyga "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" pateko į mano rankas netikėtai. Nieko nežinojau nei apie autorių, nei apie šią...

Pirmą kartą lankydamasis Šiauliuose negalėjau neužsukti pasižvalgyti ir po knygyną. Taigi Peter Hoeg knyga "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" pateko į mano rankas netikėtai. Nieko nežinojau nei apie autorių, nei apie šią knygą, tik kito kūrinio "Panelės Smilos sniego jausmas" pavadinimas buvo girdėtas. Kažkuo knyga patraukė, vidinis balsas sakė, jog surizikuoti ją nusipirkti verta.

Buvo sunku šį kūrinį vertinti. Dūzgė mintys, ar tik autorius čia neperspaudžia, ar ne per daug naiviai rašo, ar čia juoktis, ar vertinti rimtai, ar tokie žmonės egzistuoja?.. Dažniausiai nuspręsdavau bent nusišypsoti. Kuriamos situacijos svyruoja tarp absurdiškų ir neįmanomų, tačiau klausiu savęs - o jeigu taip atsitiktų iš tikrųjų. Kas toks pagrindinis knygos veikėjas Pėteris? Ar tai pats autorius vaikystėje? Ar jis genijus, o gal eilinis chuliganas, norintis išsisukti nuo atsakomybės, o kartu nuo jos išsukti ir savo šeimą?.. Bet kuriuo atveju, jam ir jo seseriai Tiltei jau ir perskaičius knygą išliko simpatija. Beje, Tiltė atrodo dar labiau keistesnė už Pėterį, tačiau argi ne visos merginos paauglystėje domisi mirtimi ir savo draugams valandėlei liepia gultis į karstą, jog kardinaliai pakeistų jų visatos supratimą?..

Taigi ar Jums patiktų pasakos, detektyvo ir egzistencinės filosofijos išminties citatų kokteilis? Nealkoholinis, skirtas paaugliams, tačiau puikiai tinka ir suaugusiems.

Peter Hoeg "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" (2012)

Ši knyga net nepjutus įtraukia į Anglijos viduramžių istorijos įvykius. Katedros statyba, imperatorės Modės ir karaliaus Stepono kova dėl sosto, sudėtingi, intriguojantys santykiai tarp monarchų ir bažnyčios vadovų, sunkus...

Ši knyga net nepjutus įtraukia į Anglijos viduramžių istorijos įvykius. Katedros statyba, imperatorės Modės ir karaliaus Stepono kova dėl sosto, sudėtingi, intriguojantys santykiai tarp monarchų ir bažnyčios vadovų, sunkus paprastų žmonių gyvenimas, kova už būvį, meilė ir neapykanta, primityvi viduramžių buitis, bet labai stiprūs, išskirtiniai ir įvairūs žmonių charakteriai. Tomas statytojas, jo įsūnis Džekas, prioras Filipas - idealistai, tvirtai užsibrėžę pastatyti katedrą, nebijantys sunkumųn nepabūgę smurto ir intrigų. Pagrindinės istorinio romano moterys - nužudyto grafo dukra Aljena bet kokia kaina siekia ištesėti tėvui duotą pažadą ir Elena, gyvenantį kitokį gyvenimą savame pasulyje, tiesiog kunkuliuoja stipriomis žmogiškomis emocijomis, abi turi labai stiprius charakterius. Šis romanas - tai išskirtinis kūrinys, paremtas ir tikrais faktais, ir išgalvotomis istorijomis.

Šiuometiniame mano knygų iššūkyje gan nemažai dramų. Ypač H. Ibseno. Visa tai todėl, nes kada nors ir aš noriu ją parašyti, todėl pats laikas pradėti pareigingiau mokytis iš pačių geriausių. O šioji drama tikrai verta...

Šiuometiniame mano knygų iššūkyje gan nemažai dramų. Ypač H. Ibseno. Visa tai todėl, nes kada nors ir aš noriu ją parašyti, todėl pats laikas pradėti pareigingiau mokytis iš pačių geriausių. O šioji drama tikrai verta dėmesio. Nors skaitant atrodo, kad tai gan įprasta istorija atskleidžianti to metų žmonių gyvenimus (žmona, kuri beprotiškai myli savo vyrą ir vardan jo, bei šeimos židinio gali padaryti praktiškai viską, ir vyras, kuriam svarbiausia jo garbė ir statusas), tačiau pabaigoje viskas labai netikėtai pasikeičia. Žmona, kuri dar prieš keletą minučių buvo pasiryžusi nusižudyti vardan vyro garbės ir šeimos laimės, tvirtai nusprendžia palikti savo mylėtą vyrą ir išeiti tam, kad galėtų suprasti save, kad priklausytų tik sau, o nebūtų tik kažkieno valdoma lėlytė (iš pradžių tėvo, o vėliau vyro). Išties, labai labai netikėtas posūkis, todėl drama verta pačio aukščiausio įvertinimo. 10/10

Aliaskos beieškant tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie tikrąjį šio gyvenimo labirintą. Knyga, po kurios supranti, kaip gerai vis dėl to mes gyvename. Skaitant šią knygą, net ir būdamas paauglys, pradedi džiaugtis...

Aliaskos beieškant tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie tikrąjį šio gyvenimo labirintą. Knyga, po kurios supranti, kaip gerai vis dėl to mes gyvename. Skaitant šią knygą, net ir būdamas paauglys, pradedi džiaugtis dėl to, jog ne tu vienintelis stengies kalbėti savo kalba, ne vadinama "gatvės", o tikra, savo kalba. Jog žmonės, būdami jauni taip pat stengias tobulėti, skaito, domisi ir tai yra visai kitoks vaizdas nei apsidairius šiuolaikinėje paauglių visuomenėje aplink save. Kai tu pasakai žmogui jog mėgsti skaityti sulauki reakcijos, tokios, kaip "neturi ką veikt tu gal?" arba jie pradeda žiūrėti į tave su pagarba, tačiau net nemėgina patys pradėti skaityti.

Šios knygos siužetas - gan paprastas, iš pradžių gal net kiek nuobodokas, nes pasakojama paprastas paauglių gyvenimas prestižinėje Kalver Kriko mokykloje. Įprastas gyvenimas, kaip Mailzas įsimyli Aliaską, kuri myli kitą ir ji yra labai nepastovi. Tačiau įprastą gyvenimą sukrečia šiurpus įvykis - Aliaska Jang nusižudo. Tačiau jos mirtis yra viena prasmingiausių, viena iš įdomiausių mirčių iš visų skaitytų. Aliaska išsilaisvina iš šio kančių labirinto "tiesiai ir greitai". Ji mano jog tai geriausias kelias. Tai priverčia susimąstyti, kodėl vyksta savižudybės, depresija ir viskas taip juoda būna paauglystėje. Tačiau gyvieji vis tiek palieka mirusiuosius praeityje, kad ir kokie jie būtų buvę brangūs. Nes gyvenimas turi tekėti toliau..