Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko...

Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko tokio didžiulio įspūdžio. Taip, knygos stilius - pavydėtinas, skaitosi lengvai, nepaisant senųjų žodžių, sakinių kompleksiškumo ir daug veikėjų. Tačiau siužetas gana nuspėjamas, vietomis ištęstaws, o Vilnius - Vilnius paskendęs ir nustumtas į antrą planą. O juk aš labiausiai laukiau Vilniaus, jo baroko, tamsių užkaborių ir senojo miesto labirintų.

Taip. pabaiga buvo aiški. Dabar persikeliame į Vilnių XVIII amžiuje. Kelionės laiku visąlaik naudinga.

Ši Henrio Džeimso knyga, dabar jau perskaičius, atrodo nuobodoka ir pertempta. Žinoma gal tai angliškas stilius, o gal rašytojo maniera. Tačiau. Knyga parodo, kokia turėtų būti moteris. Taktiška, visus išklausanti, tačiau ir...

Ši Henrio Džeimso knyga, dabar jau perskaičius, atrodo nuobodoka ir pertempta. Žinoma gal tai angliškas stilius, o gal rašytojo maniera. Tačiau. Knyga parodo, kokia turėtų būti moteris. Taktiška, visus išklausanti, tačiau ir paisanti savo nuomonės, taip pat ištikima. Izabelė Arčer mano akimis žiūrint labai įdomi persona ir jos pasirinkimai gyvenime taip pat. Aš jos vietoje tikrai būčiau rinkusis kitokį kelią, tačiau aš - ne ji. Kaip jau sakiau romanas nuobodokas ir šiek tiek per ilgas, man skaitėsi ilgai. Šiaip knyga visai nieko - išsirinkta tema - visai įdomi. Vienos moters gyvenimas.

Knygą įvertinčiau 7/10

Vertas dėmesio detektyvas. Talentingasis sukčius Tomas suorganizuoja aferą, kuri pakeičia jo nuobodų gyvenimą. Noras praturtėti ir gyventi be rūpesčių paverčia jauną žmogų šaltakrauju žudiku. Autorė puikiai aprašo Tomo...

Vertas dėmesio detektyvas. Talentingasis sukčius Tomas suorganizuoja aferą, kuri pakeičia jo nuobodų gyvenimą. Noras praturtėti ir gyventi be rūpesčių paverčia jauną žmogų šaltakrauju žudiku. Autorė puikiai aprašo Tomo Riplio psichologiją, jo mintis, kurios verčia stebėtis. Kas gi gali sugriauti apgaviko talentą turinčio jaunuolio planus? Ogi niekas.... Skaitom ;)

Ši klnyga skirta labiau tiems, kurie mėgsta nuotykius.

Istorija apie Kapitono Granto, įtakingo jūrinininko, kuris kovojo už savo tautos gerbę, vaikus. Jo vaikai Robertas ir Marija yra praradę motiną, o jų tėvas per paskutinę...

Ši klnyga skirta labiau tiems, kurie mėgsta nuotykius.

Istorija apie Kapitono Granto, įtakingo jūrinininko, kuris kovojo už savo tautos gerbę, vaikus. Jo vaikai Robertas ir Marija yra praradę motiną, o jų tėvas per paskutinę ekspediciją pradingo. Daugėlis sako, kad jis mirė, bet vaikai tiki, kad jų tėvas vis dar gyvas, ir yra pasiruošės viskam, kad galėtų juos pamatyti. Vieną dieną vaikai sutinka Edvardą Glenarvaną, labai įtakingą jūrinininką, kuris turi ne tik pripažintą garbę, bet gerą širdį ir jį mylinčius žmones. Edvardas visada žavėjosi Granto žygdarbiais, todėl, išgirdęs, kad vaikai ruošiasi surasti savo tėvą, jis iš karto sutiko jiems padėti. Jie išvyko į Pietų pusrutulį, kur prasidėjo jų paieškos. Apiplaukę visą pasaulį, jie sugrįžta suradę Grantą. Aiškų per visą tą laiką, jie sutiko ir gerų ir blogų žmonių.

Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o...

Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o ir pati pabaiga, kai surandama mergaitės kūnas, - lyg tarp kitko paminėtas faktas. Galbūt autorė daugiau akcentavo ne į pačią dramą, bet motinos ir dukters santykius, melo poveikį žmogaus psichologinei būsenai?.. Tokia knygos pabaiga kažkaip man atrodė lyg neišbaigta, lyg pritrūkus laiko brūkštelėti keli sakiniai. Ir pats romanas lyg būtų skirtas "jaunesniam mokykliniam amžiui" - sakiniai trumpi, lakoniški, neatskleidžiantys autoriaus rašytojiškų gebėjimų, minties sklandumo ir skambumo.

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku,...

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku, išliko nemažai normalių žmonių, kurie dabar priversti keliauti tik naktimis, kuomet pamišėliai (vėliau vis mutuojantys ) "persikrauna". O dienomis telefoniniai padarai vis tobulėja ir telkiami tam tikru tikslu...

Žodžiu, dar vienas geras S. Kingo fantastinis romanas.

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų...

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų susilaukė iš pasaulinio garso rašytojo S. Kingo ir kt.).


Kūrinys iškart įtraukia, jei ne į veiksmo epicentrą, tai bent jau prikausto netikėtu Arleno Vagnerio regėjimu: vyriškis traukinio bendrakeleivių akyse pastebi mirtį pranašaujančius dūmus. Bando atkalbėti visus toliau keliauti traukiniu, tačiau žmonės iš jo tik pasišaipo, Vienintelis jaunuolis vardu Polas juo patiki ir jie išlipa jiems nežinomoje vietovėje, traukinių stotyje. Vyriškiai netikėtų atsitiktinumų dėka atsiduria nuošalioje vasarvietėje pavadinimu "Kiparisų namai". Deja, atvykę į tuos namus, vyrai aplinkybių priversti likti juose. Jiems gresia pavojus ne tik nuo artėjančio uragano, bet ir nuo vietinės mafijos.


Iki pat galo kūrinyje išlaikoma intriga, skaitytoją prikausto įdomūs fantastiniai elementai, intriguojanti meilės trikampio situacija ir, žinoma, nežinia: o kas bus toliau?


Detektyvas "Kiparisų namai" išties puiki knyga, tik silpnesnių nervų skaitytojams, mano manymu, nerekomenduotina :)



Ištrauka iš kūrinio:
"Jis prisivertė pažvelgti į mirusiojo akis, o tada vėl prabilo, nuleidęs rankas Ovenui ant pečių. Šį kartą truputį garsiau, šiek tiek tvirčiau. Tarsi būtų įtikėjęs.

- Na, gerai, - pasakė. - Sugrįžk pas mane, po galais. Sugrįžk.

Aš čia.

Balsas buvo daugiau negu klaikus. Arlenas niekada negirdėjo nieko panašaus, net įsivaizduoti to negalėjo. Tas balsas sklandė jo paties galvoje, bet buvo nepaprastai aiškus ir visiškai atpažįstamas".

"Duonos valgytojai" - toli gražu ne pirma mano skaityta R. Granausko knyga. Jau spėjau pamilti šį autorių ir, vos atsivertusi kūrinį, perbėgusi akimis per pirmąsias eilutes, vėl pajaučiau tą pačią dvasią, jaučiamą...

"Duonos valgytojai" - toli gražu ne pirma mano skaityta R. Granausko knyga. Jau spėjau pamilti šį autorių ir, vos atsivertusi kūrinį, perbėgusi akimis per pirmąsias eilutes, vėl pajaučiau tą pačią dvasią, jaučiamą visoje (na, bent jau didžiojoje dalyje) rašytojo kūryboje.

Šiame rinkyje išspausdinta apysaka "Jaučio aukojimas" ir pluoštelis apsakymų. Apysaką buva skaičiusi jau anksčiau, todėl šįkart praleidau, tačiau galiu patikinti, jog nepaisant neįprastos formos - tik trys, tačiau labai ilgi sakiniai! - šis R. Granausko kūrinys, ko gero, pats išskirtiniausias ir, kritikų manymu, brandžiausias. (Apie sunkų jo rašymą užsimenama kitoje autobiografiškumu pasižyminčioje autoriaus knygoje "Trys vienatvės".) Kalbant apie apsakymus, juose plėtojamos panašios, dažnai Granausko kūryboje sutinkmos temos: kaimo žlugimas, naujos, senam žmogui nesuprantamos kultūros veržimasis, tradicijų nykimas, gyvenime pasimetusi, dažnai netgi degradacijos keliu žengianti jaunoji karta... Mane labiausiai patraukė "Duonos valgytojai" bei "Saulėlydžio senis". Ypač pastarasis kūrinėlis unikalus gilia potekste, nagrinėjančia svarbaiusius žmogaus būties klausimus ir taip apibendrinančia viso šio rinkinio idėjas (ne veltui išspausdintas pats paskutinis!).

Skaitydama šio autoriaus kūrybą, dažnai pati stebiuosi: kuo ji mane taip žavi? Nagrinėjamos temos, regis, mano amžiaus žmogui ne itin aktualios - vargu ar sudominčiau bendraamžius pasiūliusi paskaityti apie senukų apmąstymus ir problemas žlungančiam kaime... Galbūt tas atidus žvilgsnis į kasdienybę, savita pasaulėjauta, artima man, kiek melancholiškos prigimties žmogui?.. Vis dar neradau atsakymo į šį klausimą, tačiau neabejoju, jog R. Granauskas - vienas talentingiausių pastarojo meto lietuvių rašytojų.

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas" (J.V.Getė). Kadangi šimtu procentų pritariu šiai minčiai, į savo sąrašą įtraukiau dvi knygas šia tema: "Ekologinę etiką" bei L.Glebavičiūtės ir kt....

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas" (J.V.Getė). Kadangi šimtu procentų pritariu šiai minčiai, į savo sąrašą įtraukiau dvi knygas šia tema: "Ekologinę etiką" bei L.Glebavičiūtės ir kt. autorių "Gyvenk eko[logiškai]" (alternatyvi kn.) Perskaičiau abi. Jos skirtingos (tema ta pati), bet abiejuose radau žodžius: "Norėdamas ką nors pakeisti pasaulyje, pirmiausia pradėk nuo savęs" bei "Viskas prasideda nuo tavęs". Vadinasi, bent mažais draugiškais aplinkai darbais galime nuveikti daug.

"Ekologinė etika" - mokomoji knyga apie gamtą, žmogų, technikos, mokslo raidą ir poveikį gamtai, aplinkosaugą, moralę, žmogaus ir gamtos istoriją ir t.t...Toli gražu tai nėra vadovėlis tik studentams. Šių žinių reikia absoliučiai visiems, nes problemų šioje srityje turime gal daugiausiai kaip visur. Tik kalbama apie tai ne tiek, kiek reikėtų. Bet pagyvėjimas šia linkme jaučiamas, kuris vadinamas ir mada, bet tegul ši "mada" išlieka ilgam. Nuo to visiems bus tik geriau. "Jei mūsų planetą ištiktų globalinė katastrofa, tai tam metui tiktų kapinių paminklas su Zygfrido Lenco pasiūlytu užrašu: KIEKVIENAS NORĖJO GERO SAU. Grubus, egoistiškas elgesys su gamta šiandien nieko gero negali duoti. Todėl šiuolaikinę gamtonaudą būtinai turi lydėti šiuolaikiška gamtosauga.O pastarosios neatsiejama dalis ir nuolatinis raginimas - EKOLOGINĖ SĄŽINĖ" (iš knygos).

Antroji knyga taip pat supažindina su ekologijos samprata ir pateikia daug žinių, patarimų, RECEPTŲ! apie maistą, mediciną, rūbus, kosmetiką, valymo priemones, vartojimo kultūrą... Daug ką galima pasigaminti patiems. Tik reikia laiko, kurio visiems trūksta. Bet kažkiek juk galima. Žinios tiesiog naudingos tam, kad galėtum rinktis...

Pasvajokim: Kaip gera būtų! Nuėjai į parduotuvę, nusipirkai maistą, kosmetiką, daiktą ir žinai - nenuodiji savo vaikų ir savęs. Deja. Kuo pigesnėm sąnaudom sukurtas (nepigus!) produktas okupavęs parduotuvių lentynas. Kažin ar daugumai gamintojų rūpi, kaip jo produktas veikia žmogų ir gamtą? Pinigai valdo pasaulį. Taip bus visada. Bet "...mes, žalieji, turime išlikti, tarsi visuomenės ekologinė sąžinė. Kuo mūsų bus daugiau, tuo labiau nyks riba tarp žaliųjų ir kitų piliečių, tuo švaresnė bus aplinka" (R.Braziulis "Ekologinė etika").

Prieš pradėdama skaityti šią knygą turėjau numatyti bent 2-3 artimiausias dienas laisvesnes (užteko dviejų), kadangi jau turėjau patirties su D. Chamberlain knyga "Pribuvėjos išpažintis", kai neįmanoma atsitraukti nuo...

Prieš pradėdama skaityti šią knygą turėjau numatyti bent 2-3 artimiausias dienas laisvesnes (užteko dviejų), kadangi jau turėjau patirties su D. Chamberlain knyga "Pribuvėjos išpažintis", kai neįmanoma atsitraukti nuo knygos iki paskutinio sakinio.
Ši knyga labai dinamiška, įtraukianti, jaudinanti. Autorė subtiliai pateikia žmonių likimų staigius posūkius. Knygoje atskleidžiama, kaip praeities neišsakyti dalykai gali slėgti visą gyvenimą. Knygoje netrūksta ir romantikos, ir nuotykių, ir sudėtingų tarpusavio santykių, ir net detektyvo elementų. Gera, lengva knyga vasarai :)