Dar vienas H. Murakamio šedevras nukeliantis į nepaprastą pasaulį, kuriame realybė ir mistiniai elementai susimaišo ir susijungia taip natūraliai, kad savo tikrumu galėtų įtikinti net ir skeptiškiausią skaitytoją (dar...

Dar vienas H. Murakamio šedevras nukeliantis į nepaprastą pasaulį, kuriame realybė ir mistiniai elementai susimaišo ir susijungia taip natūraliai, kad savo tikrumu galėtų įtikinti net ir skeptiškiausią skaitytoją (dar iki šiol atmindama "1Q84" žvilgčioju į naktinį dangų tikėdamasi išvysti mėnulių porą...).
"Kafka pakrantėje" - knyga apie penkiolikmetį, pabėgusį iš namų ir bandantį išvengti likimo, kuris jam buvo išpranašautas jo paties tėvo. Vaikinas sutinka įdomių žmonių, su kuriais randa artimą ryšį, taip pat bando įminti su jo gyvenimu susijusias mįsles. Kaip ir galima buvo tikėtis - Kafka nepaprastas paauglys: daug skaitantis (tiek mokslinę, tiek grožinę literatūrą), mėgstantis vienatvę, klasikinę muziką, galintis tiesiog ramiai sėdėti terasoje, gerti arbatą ir mąstyti.

Murakamis nebūtų Murakamiu jei į kasdienius ir įprastus įvykius neįpintų ir magijos siūlo, kuris skaitytoją priverčia abejoti realybe. Siužete galima rasti paralelinio pasaulio užuominų, žmogų kalbantį su katėmis ir kitų ne ką įprastesnių veikėjų. Čia metafora seka metaforą, kuomet ir pats suabejoji, kas yra tikra, o kas tik neapčiuopiama sąvoka. Iš tikrųjų gan sudėtinga nepaklysti autoriaus raizgomame labirinte, tačiau kai rodos tuoj pamesi siužeto tėkmę Murakamis subtiliomis detalėmis skaitytoją grąžina prie pasakojimo esmės.

Man knygoje patiko, kaip ir visose rašytojo knygose, rašymo maniera, minčių dėstymas, nenuspėjami įvykių posūkiai. Nepatiko - painus siužetas, kartais buvo sunku susigaudyti kas yra kas, o ypač kodėl viskas vyksta taip kaip vyksta.

Vertinimas 4/5

Knygą sudaro apysaka ir apsakymas...
Net negalėčiau 100% apsispręsti, kuris pasakojimas paliko didesnį įspūdį. Tačiau tikrai žinau, jog knyga buvo verta mano sugaišto laiko ir kad šios dvi skirtingos istorijos, kurios yra...

Knygą sudaro apysaka ir apsakymas...
Net negalėčiau 100% apsispręsti, kuris pasakojimas paliko didesnį įspūdį. Tačiau tikrai žinau, jog knyga buvo verta mano sugaišto laiko ir kad šios dvi skirtingos istorijos, kurios yra susipynusios tarsi į vieną, tikrai ne vienam perskaičiusiam paliko begalę apmąstymų.
Knygoje yra stipriai paliečiami tėvų ir vaikų santykiai, veikiau mamų ir dukrų. Dvejose istorijose dukra yra užgožta valdingos mamos, kuri, net gi jai užaugus, nesugeba paleisti, neleidžia išsilaisvinti iš jos tvirtų gniaužtų. Knygoje yra pavaizduotas stiprus skverbimasis į moters psichikos gelmes. Ryškūs moterų paveikslai, vidiniai išgyvenimai tiesia šiokį tokį kelią į romano žanrą, tačiau kodėl apysaka ir apsakymas, o ne vienas kūrinys - romanas, čia jau autorės pasirinkimas.
Apsakyme "Kambarys jazmino krūme" pagrindinė kūrinio veikėja nori žūtbūt susigrąžinti tėvų parduotą namą, kuris jai suteikia tiek daug skausmo ir liūdesio - prisiminimus apie prarastą brolį. Ji įsitikinusi, jog tik vėl įsigijusi šį namą galės pagaliau būti laiminga. Šis gana keistas Tilės (pagrindinės veikėjos) noras šiek tiek stebina, tačiau geriau įsigilinus galima suprasti, jog jai tai reiškia išsilaisvinimą. Išsilaisvinimą iš tos kančios, iš to vaikui neįprasto vaizdinio - spintoje klūpančio brolio, kurio akys tada buvo tik stiklo rutuliukai, be jokių emocijų, tiesiog - negyvos. Tik sugrįžus į tą vietą, kurioje prasidėjo jos skausmas, tik pažvelgus į savo sielos gelmes, į tą baimę, nuo kurios buvo bėgama, tik tada galima gyventi toliau, pagaliau ir vėl judėti į priekį....

Apysakoje "Prieblandos seserys" pagrindinė kūrinio veikėja Sigutė įsidarbina pas Filomeną - gražią, nepriklausomą, tačiau bjauraus būdo moterį. Sigutė prižiūri moters sūnų ir nė pati nesuvokia, jog pamažu pradeda ja žavėtis, jos geisti. Iš pažiūros visiškai skirtingos moterys, tačiau... Filomenai ta užgožta mergina primena ją pačią. Iškyla klausimas: "kas turėjo įvykti, kad ši moteris taip pasikeistų?". Netikusi motina, žuvęs vyras?... Tikriausiai. Šias dvi moteris jungia motinos atšiaurumas, nemeilė... Knyga palieka nežinioje apie Sigutės tolimesnį likimą, jos jauseną. Moteris jaučiasi susipainiojusi savo jausmuose, kuriuose grumiasi priklausomybė Filomenai ir gėda dėl sekso, kuriuo nusivylė, kuris turėjo leisti jai pasijuosti taip, kaip jaučiasi Filomena, kai mylisi su Juru (kitu knygos veikėju).

Knyga suteikianti kur kas daugiau nei apmąstymus ir gerą vakaro praleidimą prie knygos. Tai istorijos, kurios duoda suvokimą apie jausmus, apie tai, kas Tu esi ir koks turėtum būti. Knyga, kuri atminty išlieka kur kas ilgiau nei tie kasdieniai "romaniūkščiai".

Iki šiol nebuvau normaliai skaičiusi jokios V. Daujotytės knygos. IŠ "Laisvojo mąstymo properšos" tikėjausi daug, ir ji manęs tikrai nenuvylė. Praplėtė akiratį, suteikė žinių, leido pažvelgti į kai kuriuos kūrinius iš...

Iki šiol nebuvau normaliai skaičiusi jokios V. Daujotytės knygos. IŠ "Laisvojo mąstymo properšos" tikėjausi daug, ir ji manęs tikrai nenuvylė. Praplėtė akiratį, suteikė žinių, leido pažvelgti į kai kuriuos kūrinius iš kitos pusės. Supažindino su man negirdėtais autoriais.

Tai pirmoji Tess Gerritsen skaityta knyga. Jau seniai norėjau perskaityti, tačiau bibliotekoje eilė atėjo tik visai neseniai. Daugelio girta, liaupsinta ir visaip išaukštinta ši knyga ir man padarė įspūdį. Ne sukrečiantį...

Tai pirmoji Tess Gerritsen skaityta knyga. Jau seniai norėjau perskaityti, tačiau bibliotekoje eilė atėjo tik visai neseniai. Daugelio girta, liaupsinta ir visaip išaukštinta ši knyga ir man padarė įspūdį. Ne sukrečiantį iki širdies gelmių, tačiau vidutiniškai stiprų, kad apie šią knygą, net ir praėjus savaitei, vis dar yra apie ką pagalvoti. Kaip ir kiekviename detektyviniame romane, taip ir čia neapsieita be šaudymų, gaudymų bei gėrio revanšo prieš blogį.

Šiaurinėje JAV dalyje - Bostone - siautėja moterų žudikas maniakas. Atlikęs ilgą ir kankinančią egzekuciją, kitaip to ir nepavadinsi, pasiima anatominį trofėjų. Detektyvai turi darbo - privalu sučiupti blogietį. Intriga vis didėja, atrodo jau tuoj jis bus prigautas, tačiau autorė tai sugeba nutolinti į paskutinius knygos puslapius. Nepamirštamas ir Chirurgo vidinis monologas su pačiu savimi bei jo akimis matomų vaizdų bei potyrių aprašymas.

Viduje šių verpetų, veiksmo epicentru tampa gydytoja - chirurgė - Katerina Kordel. Šios moters išgyvenimai skaudūs, prisiminimai draskantys širdį, paliečia ir skaitytoją. Tačiau jos drąsa, iš naujo atgimęs pasitikėjimas savimi, suteikia viltį.

Sakyčiau tikrai subtiliai įpintas Kordel ir Muro jausmų vienas kitam aprašymas, suteikia knygai truputį švelnesnį atspalvį. Tad knygoje vyrauja ne vien tik išvešėjęs blogis, nepagaunamas psichopatas bei moterų žudynės, tačiau čia yra ir tikrai gražių akimirkų.

Taigi galiu drąsiai sakyti - perskaičius pirmąją serijos knygą, tikrai skaitysiu ir kitas!

Patinka man tas Cinzas. Ir ši knyga patiko. Skaitydama supratau, kad jis labai primena Remarką. Tokie niūrūs laikai, sudėtingi personažų gyvenimai ir dar sunkesnės jų mintys, ieškojimai. Ir viskas taip tikra, taip natūralu,...

Patinka man tas Cinzas. Ir ši knyga patiko. Skaitydama supratau, kad jis labai primena Remarką. Tokie niūrūs laikai, sudėtingi personažų gyvenimai ir dar sunkesnės jų mintys, ieškojimai. Ir viskas taip tikra, taip natūralu, lyg klausytum draugo pasakojimo apie jo tikrą gyvenimą, o ne skaitytum romaną. Ir, žinoma, nelabai laiminga pabaiga. Perskaičiau labai greitai, net nesitikėjau pati, kad jau pabaiga. O pasirodo, šitame leidime (1990 metų, "Vagos") dar yra jo novelių. Manau sukrimsiu ir jas. Labai malonus skaitymas. :)

Vieną dieną nuobodžiai leisdama laiką mažą vežiodama po kiemą, skaidrinau sau dienas pokalbiais su kiemo mamytėm. Taip netikėtai kaimynei užsiminiau apie savo nuodėmingą polinkį paauglių literatūrai.

- O ypač man...

Vieną dieną nuobodžiai leisdama laiką mažą vežiodama po kiemą, skaidrinau sau dienas pokalbiais su kiemo mamytėm. Taip netikėtai kaimynei užsiminiau apie savo nuodėmingą polinkį paauglių literatūrai.

- O ypač man patinka knygos apie vampyrus, - taip ir pasakiau. Ir gal šiek tiek paraudau... vis dėlto jau seniai iš paauglystės amžiaus turėjau išaugti.

- O geras, - sušuko ji.- Nesigėdyk, man irgi patinka.

Taip mano konpiuteryje atsirado ši knyga. Kadangi neturiu nei planšetės, nei e-skaityklės, o be to dar man sunkia anglų kalba, užtrukau daugiau nei tris mėnesius, kol prisiruošiau prisėsti.

Kaimynė buvo visai teisi: skaitosi lengvai, įtraukia ir apie vampyrus. Knygą įveikiau per kelias dienas, bet tik todėl, kad neleisdavau sau ilgai naktinėti, juk vis dėlto man dar prie vaiko naktim keltis reikia. O ji dar ir nustebino- mat tai daugiau meilės romanas nei paauglių literatūros atstovas. Tokiam minimum N-14 reikia uždėti. (Vėliau kaimynė apšvietė, kad ši knyga iš tikrųjų priklauso paranormal romance žanrui, o aš net nežinojau kad toks yra).

Taigi, bent jau pirmojoje dalyje yra paimti du tipiški meilės romanų veikėjų charakteriai ir patalpinti į paslaptingą vampyrų pasaulį. Įtraukia, susuka galvą ir pilvą, vilioja ir seksualiai įaudrina. Rekomenduoju, be to puikiai tinka tobulinti anglų kalbai - kai kurių išsireiškimų net google vertėjas nesugebėjo išversti, teko prisiminti žodynus ir eiti aplinkiniais keliais, vis dėlto net prastai kalbant angliškai galima apsieiti ir be žodyno: kai kurių žodžių reikšmės aiškiai nuspėjamos iš konteksto. Jei jau kietėja, tai ir taip aišku kas.

Kalbant apie visus tuos meilės romanus, kažkodėl pagalvojau kuo erotinė literatūra skiriasi nuo pornografinės. Su filmais viskas aišku: jei yra rodomi lytiniai organai, reiškia tai porno. O su knygom? Kur ta riba? Gal vis dėlto šis kūrinys jos neperžengia, bet yra arti.

Rekomenduoju moterim ir merginom. Jau ieškau antros dalies :D

Kad istorija kitokia, galima pamatyti jau nuo pirmųjų apsakymo eilučių. Stebina pagrindinio herojaus Andriaus Šato kalbos paprastumas. Jo pasakojamos istorijos nėra eilinės, tačiau jis jas pasakoja, tarsi tai būtų natūralu ir...

Kad istorija kitokia, galima pamatyti jau nuo pirmųjų apsakymo eilučių. Stebina pagrindinio herojaus Andriaus Šato kalbos paprastumas. Jo pasakojamos istorijos nėra eilinės, tačiau jis jas pasakoja, tarsi tai būtų natūralu ir kasdieniška. Papasakotos Andriaus Šato istorijos kartais komiškos ( pvz. Liuka valgo batą), neįtikimos ( Peliukštis užsilipa ant bažnyčios bokšto ir atsistoja ant rankų), kartais subtilios ir labai gyvenimiškos. O pasakoja Andrius apie viską - apie savo šeimą, kaimynus, mokyklą, draugus, santykius su kaimynų mergaite Liuka, kurie vaikų pykčių ir nesutarimų perauga į paauglių meilę. Apsakymas gan įdomus, šiek tiek keistokas. Man tai kažkuo panašu į "Rugiuose prie bedugnės". Gal dėl to, kad pagrindinis herojus yra paauglys, kuris pasakoja pirmu asmeniu. Abejų pasakojimai sukasi apie jų gyvenimo įvykius, apie šeimą, draugus, mokyklą ir kartais skaitydamas stebiesi, ar tai nėra perdėta ir yra tiesa.

Perskaičiau knygą ir neturiu ką pasakyti... Perpasakoti siužetą - nėra prasmės - tam tereikia atsiversti knygos nugarėlę. Knygyne paėmus šią knygą į rankas būtent ir perskaičiau knygos nugarėlę ir susigundžiau šia...

Perskaičiau knygą ir neturiu ką pasakyti... Perpasakoti siužetą - nėra prasmės - tam tereikia atsiversti knygos nugarėlę. Knygyne paėmus šią knygą į rankas būtent ir perskaičiau knygos nugarėlę ir susigundžiau šia knyga. Dabar darau išvadą, kad per daug iš šios knygos tikėjaus...

Vakariečio Džuliano ir kinietės Lin meilę įsivaizdavau visai kitokią ar bent kitaip atskleistą. Tos kelios erotinės scenos man neatvėrė tikrų jausmų, neatvėrė aistrų proveržio. Net nesupratau kodėl ši knyga prieš 10-metį Kinijoje buvo uždrausta. Taip ir liko neatsakytas klausimas - ar tik dėl to, kad kinų visuomenė netoleruoja santuokos tarp kintiečių ir vakariečių, ar dėl nesantuokinės meilės ryšio?

Iš kitų autorių knygų, net ir iš šios pačios autorės knygos "Šanchajaus sugulovė" susidariau daug ryškesnį Kinijos paveikslą ir daug artimiau susipažinau su jų tradicijomis, papročiais. Manau, kad rašytojos postringavimas apie knygoje aprašomą jausmingą meilę tėra seksualiniai malonumai, tuo labiau, kad ir rašytoja teigia, kad "Moterys - rytietės ar europietės - visos tokios pat: toks pat kūnas, tokie pat lytiniai pojūčiai. (Tad ir Džulianas atsidavė tik Lin žavesiui, tarytum būtų apkerėtas žvilgančių spalvingų jo šilkų ir didingos aplinkos vaizdinijos.) Bet tai tik praeinantys pojūčiai, ne vieta, kur dvasia galėtų amžiams numirti". Na o vienas iš rašytojos tikslų - minties atskleidimas, kad seksas ir meilė yra neatskiriami, mano akimis šioje knygoje nužemino meilę, ją suvulgarino...

Kai sesutės Merė ir Lulu lieka vienos, nes tėvas, dukrų akivaizdoje nužudo motiną ir sėda ilgiems metams į kalėjimą, prasideda ilga ir nuožmi jų kova už savo vaikystę, buvimą kartu. Ši kova tęsiasi nuo tada, kai...

Kai sesutės Merė ir Lulu lieka vienos, nes tėvas, dukrų akivaizdoje nužudo motiną ir sėda ilgiems metams į kalėjimą, prasideda ilga ir nuožmi jų kova už savo vaikystę, buvimą kartu. Ši kova tęsiasi nuo tada, kai mergaičių atsisako artimieji ir šios atsiduria Dufio-Parkmano mergaičių namuose, kova tęsiasi ir globėjų Kohenų namuose, kova nenumalšta ir josioms suaugus. Nuolatinis kaltės jausmas seseris persekioja visą gyvenimą, kuriame kaip didžiausią paslaptį jos slepia savo tikrąją tėvų ir savo istoriją.

Nuolatinis bėgimas nuo savo, kaip žudiko dukterų, vardo, gniuždo jų gyvenimus, traumuoja Lulu šeimą. Negalėjimas atleisti nei sau, nei tėvui, sudaužiusiam jaunų mergaičių gyvenimus, verčia bėgti seseris nuo savo praeities, vis atgyjantis kaltės jausmas neleidžia atleisti tėvui, kuris atėmė iš jų motiną, motiną, kurios net akių spalvos dukterys nepamena...

Knyga pilna išgyvenimų, daug skirtingų emocijų ir blaškymosi tarp vienatvės ir pripažinimo, tarp nepatirtos motiniškos meilės ir bandymo užsimiršti vienadienių pažinčių glėbyje. Vienintelis seseris siejantis kraujo ryšys liudiją tiesą, kad kalėjime yra tėvas, kurio kalėjimo laikas baigiasi ir artėja ta diena, kai jis turės sugrįžti į visuomenę, kai reikės atskleisti artimiesiems taip ilgai ir sunkiai slėptą paslaptį...