Tai knyga apie vienuolę Mariją Chesus de Agredą, kuri, pasakojama, stebuklingu būdu sugebėdavusi vienu metu būti savo vienuolyne ir Naujojoje Meksikoje.Tai pasakojimas apie netikėjimą ir šventumą, balansuojantį ant realybės...

Tai knyga apie vienuolę Mariją Chesus de Agredą, kuri, pasakojama, stebuklingu būdu sugebėdavusi vienu metu būti savo vienuolyne ir Naujojoje Meksikoje.Tai pasakojimas apie netikėjimą ir šventumą, balansuojantį ant realybės ir mistikos ribos, kur klausimų daug daugiau negu atsakymų. Knygą skaityti nenuobodu. Labai suintriguoja knygos pabaiga, kur sakoma, kad: "... ši knyga į tavo rankas pakliūvo irgi neatsitiktinai". Verčia susimąstyti.

Knygoje aprašoma Čikagos visuomenė, kuri susiskaidžiusi į penkis luomus:

Teisuolių, Nuolankiųjų, Bebaimių, Taikingųjų ir Eruditų. Šie žmonių luomai nepasidalina valdžios ir bando vieni kitus nuversti. Kiekvienais metais...

Knygoje aprašoma Čikagos visuomenė, kuri susiskaidžiusi į penkis luomus:

Teisuolių, Nuolankiųjų, Bebaimių, Taikingųjų ir Eruditų. Šie žmonių luomai nepasidalina valdžios ir bando vieni kitus nuversti. Kiekvienais metais per Pasirinkimo ceremoniją, šešiolikmečiai turi priimti sprendimą kurį luomą rinksis. Pagrindinė herojė Beatričė, gyvenanti su tėvais Nuolankiaisiais, dvejoja, ar likti su Nuolankiaisiais ar paklusti širdies balsui ir pereiti į kitą luomą. Knygoje daug fantastikos elementų. Dėmesį patraukia luomuose galiojančios taisyklės, kurių privalu laikytis. Pvz. nuolankieji atsistoti prie veidrodžio gali tik kartą per tris mėnesius, ir tai tam tikrą dieną. Nuolankieji nešvenčia gimtadienių. Jie santūrūs, kuklūs, pilki, nesavanaudžiai ir nusižeminę. Bebaimiai - nutrūktgalviai, žmonės be kompleksų. Jie išsiskiriai iš kitų drąsia išvaizda - prisivėrę auskarų, išsitatuiravę ir apsirengę juodai. Jų tikslas - saugoti miestą juosiančią tvorą. Bebaimių uždavinys - įveikti savo baimes. Eruditai - žinių ištroškę, išsilavinę žmonės, kurie tarpusavy aptarinėja knygas, spaudos naujienas. Jie - išradėjai ir tuo naudojasi.Taikingųjų luomui priklauso draugiški, nekonfliktuojantys asmenys. Teisuoliai - vertinantys teisingumą. Beatričė ceremonijos metu yra testuojama, siekiant išsiaiškinti, kuriam ji luomui yra tinkama. Testo rezultatai nelaukti ir pavojingi....Beatričė gali rinktis iš trijų luomų: Nuolankieji, Bebaimiai ir Eruditai....Beatričė turi po lygiai tiek Nuolankių, tiek Bebaimių ir Eruditų bruožų. Tai reiškiai - ji Divergentė...Testuotoja prasitaria, kad to niekam negalima pasakoti. Divergencija yra nepaprastai pavojinga...Beatričė pasirenka Bebaimių luomą. Iš tikrųjų truputį nusivyliau tokiu herojės pasirinkimu. Bebaimiai - drąsūs ir labai žiaurūs, kovojantys tarpusavyje, galintys vienas kitą nužudyti vardan to, kad įrodyt savo drąsą ir tapti vienu iš lyderių. Man šioje knygoje buvo per daug žiaurumo. Siužetas neįtraukė. Labai nusivyliau, nes tikėjausi panašaus siužeto į "Bado žaidynės'', kurios man labai patiko. Sakyčiau knyga paaugliams, bet per daug žiauri, nesiūlyčiau skaityti. Kažko pritrūko...

Ši knyga neišvengiamai priverčia susimątyti, tai kas gi tas tikėjimas, religija ir Dievas? Kokią didelę vietą šie dalykai užima mūsų visų gyvenimuose ir visai nesvarbu, ar tu esi karštai tikintis ar ateistas. Visi turime...

Ši knyga neišvengiamai priverčia susimątyti, tai kas gi tas tikėjimas, religija ir Dievas? Kokią didelę vietą šie dalykai užima mūsų visų gyvenimuose ir visai nesvarbu, ar tu esi karštai tikintis ar ateistas. Visi turime tvirtą nusistatymą - tikime mes ar ne. Autorė "įmeta" pagrindinius knygos herojus (netikinčius) tiesiai Dievui į glėbį, o mes skaitydami stebime, kaip jie su tuo susidoroja. Nemanau, kad tai pati stipriausia J. Picoult knyga, tačiau pasakojimas pateiktas gana įdomiai, o ta religinė tematika rutuliojama lygiagrečiai su skyrybų procesu bei (žinoma!) teismu, kurio tikslas nustatyti, kuris iš tėvų užtikrintų Vilčiai saugesnį bei geresnį gyvenimą.

Skubėdami praleidžiam gražiausias gyvenimo akimirkas.Gyvenimas skubant,tampa paviršutiniškas. Visi dalykai,kurie sieja mus ir padaro gyvenimą vertą gyvent-šeima,bendruomenė,draugystė-reikalauja vienintelio dalyko,kurio niekad...

Skubėdami praleidžiam gražiausias gyvenimo akimirkas.Gyvenimas skubant,tampa paviršutiniškas. Visi dalykai,kurie sieja mus ir padaro gyvenimą vertą gyvent-šeima,bendruomenė,draugystė-reikalauja vienintelio dalyko,kurio niekad neturim-laiko. Neturim laiko ramiai pavalgyt,stebėt žaidžiančius vaikus ir ...gyvent... Lekiam per gyvenimą genami skubos ir įsitempę....Tačiau jau vis daugiau žmonių buriasi į "lėtumo" judėjimą ir keičia savo gyvenimus.... Skaityk ir mąstyk.Lėtai.

...kad neišmestų manęs iš važiuojančio traukinio, greitai greitai sumetu kelis sakinius apie pačią ploniausią knygą iš mano sąrašo - Bardo Bidlio pasakas (The Tales of Beedle the Bard by J.K.Rowling). Lietuviškas leidimas...

...kad neišmestų manęs iš važiuojančio traukinio, greitai greitai sumetu kelis sakinius apie pačią ploniausią knygą iš mano sąrašo - Bardo Bidlio pasakas (The Tales of Beedle the Bard by J.K.Rowling). Lietuviškas leidimas kažkodėl išvadintas poringėmis. Įmantru, bet manęs nežavi. Neaišku man, kodėl paprastą tales reikia versti poringėmis. Na bet whatever - aš gražiai suskaičiau anglišką.

Knygoje penkios pasakos, kurias burtininkai seka savo vaikams prieš miegą - apie šokinėjantį puodą, apie laimės šaltinį, apie gaurais apžėlusią širdį, apie Biškelę Kiškelę (ar Briušelę Triušelę) ir braškantį kelmą... Ir pati svarbiausia pasaka - pasaka apie tris brolius ir Mirties dovanas. Čia, šioje pasakoje nepasakoje - užuomazgos visos Hario Poterio istorijos.

Šiose pasakose, kaip ir mūsų, žmonių pasakose - išmintys, pamokymai, patarimai: apie meilę ir nemeilę, apie laimę ir nelaimę, apie atjautimą, apie valdžią, apie neteisybes ir atpildus, ir apie tai, ar galima nugalėti mirtį. Nors ne, pati pasaka neatskleidžia, ar galima nugalėti - čia jau reiktų skaityti HP.

Pastaba dėl Biškelės Kiškelės (Briušelės Triušelės) - nežinau, kaip yra lietuviškame leidime. Čia mano vertimas.

Pastaba apie poringes - man daug kas nepatinka HP serijos vertimuose į lietuvių kalbą.

Pastaba dėl knygos didumo - o storąsias skaitysim vasarą, matyt.

Atkreipti šiuolaikinės visuomenės dėmesį į realizuojamos prekės privalumus darosi vis sunkiau. Tad pardavėjai pasakoja istorijas. Tačiau pirkėjas patikės tik tada, kada istorija bus papasakota teisingai. Geri pardavėjai...

Atkreipti šiuolaikinės visuomenės dėmesį į realizuojamos prekės privalumus darosi vis sunkiau. Tad pardavėjai pasakoja istorijas. Tačiau pirkėjas patikės tik tada, kada istorija bus papasakota teisingai. Geri pardavėjai nepasakoja apie naudą ar funkcionalumą. Jie tiesiog pasakoja gerą istoriją, kuria pirkėjas patiki, nežiūrint į tai, ar ji pagrįsta faktais ar ne. Pasaulyje, kuriame gali rinktis, tačiau tiesiog nerandi laiko skirti reikalingo daikto paieškoms, pardavėjas su savo gera istorija paskatina pasirinkti būtent tą prekę. Tačiau pardavėjui nepavyks parduoti prekės, jei istorija klaidinga ir yra sukčiaujama. Tad Godino rinkodaros atstovai pasakoja vieną istoriją po kitos.

Štai ir visa knygos anotacija.

Tiesą sakant, tikrai tikėjausi rasti šio autoriaus knygoje daug daugiau. Dabar per visą knygą tempiama viena mintis, kuriai sutalpinti išties užtektų gero puslapio. Čia nerasite patarimų kaip ir ką padaryti. Tiesiog ideologinė medžiaga, verčianti pamąstyti ar teisingai parduodate savo produktą ar paslaugą. Ir tik tiek...

Originalus autoriaus sumanymas- remdamasis moderniomis teorijomis Romualdas Grigas bando gilintis į mūsų protėvių etosą (paprotys, įprotys, charakteris, tradicija) sandūroje su krikščionybe. Dabartis be praeities gali...

Originalus autoriaus sumanymas- remdamasis moderniomis teorijomis Romualdas Grigas bando gilintis į mūsų protėvių etosą (paprotys, įprotys, charakteris, tradicija) sandūroje su krikščionybe. Dabartis be praeities gali plėtotis, bet ji bus be pamatinio orientyro, blaškoma tai vienų, tai kitų jėgų. Išskirtinis lietuvio santykis su Gamta, Visata išreiškia labiau gyvenimo būdą nei tikėjimą. Lietuviui būti gamtos dalimi savaime suprantamas, įgimtas dalykas.

Laisvai interpretuojami istoriniai faktai knygoje aiškinami tuo, kad jiems liudyti nelikę nei asmenybių, nei dokumentų, tik įspūdingiausias protėvių paveldas- piliakalniai. Mūsų protėvių kultūra priklausė rašto neturinčioms civilizacijoms. Tai- žodinės istorijos ir žodinės tradicijos kultūra. Buvo šventai tikima žodžiu, žyniai kultūrinę atmintį perduodavo iš lūpų į lūpas.

Įdomi autoriaus hipotezė Lietuvos vardą kildinti nebūtinai iš mums įprasto vietovardžio ar upeliuko pavadinimo- galbūt šaknis liet- galėjo atsirasti nuo "sulieti" ar "sulydyti"- nuo pastangų suburti, sutelkti gentį.

Šioje knygoje ne vien hipotezės ir filosofiniai apmąstymai- ypač giliai įsiminė vienas faktas iš "Livonijos kronikų"- tiesiog sukrečiantis įvykis- ritualinė 50 moterų savižudybė žuvus jų vyrams- tikėjimas kitame pasaulyje vėl gyventi su jais. Ar to įvykio perpasakotojas skaičių padauginęs, ar tai pavienis įvykis- jei ne atsitiktinis Livonijos dvasininko buvimas tame kaime, to fakto pasaulis būtų nesužinojęs- lietuviai kronininkų neturėję. Dramatiškas, tragiškas siužetas šių dienų filmui...

Šioje knygoje išspausdintos dvi rašytojo Žoržo Simenono detektyvinės istorijos: "Geltonas šuo" ir "Dėl žmogaus gyvybės". Pagrindinis veikėjas - komisaras Megrė, sugebantis išpainioti sudėtingiausius nusikaltimus.

Tai...

Šioje knygoje išspausdintos dvi rašytojo Žoržo Simenono detektyvinės istorijos: "Geltonas šuo" ir "Dėl žmogaus gyvybės". Pagrindinis veikėjas - komisaras Megrė, sugebantis išpainioti sudėtingiausius nusikaltimus.

Tai nebuvo mano pirmoji pažintis su šiuo rašytoju ir jo sukurtu herojumi Megrė; anksčiau buvau skaičiusi jo "Nepažįstami žmonės namuose", "Komisaras Megrė pyksta" bei "Felicija čia!".

Puikūs detektyvai, rekomenduoju.

Na, o kam patinka ekranizacijos - jų taip pat yra sukurta. Nors aš dažniausiai pirmiausia renkuosi knygą, o tik paskui pagal ją sukurtą filmą. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad filmai man palieka žymiai blankesnį, kartais net ir nuviliantį, įspūdį...

Po keleto matytų ekranizacijų nusprendžiau į rankas paimti ir pačią knygą. Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad tai - tikrai puiki anglų detektyvo klasika. Skaičiau 1985 metų leidyklos "Mintis" leidimą (iš anglų kalbos...

Po keleto matytų ekranizacijų nusprendžiau į rankas paimti ir pačią knygą. Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad tai - tikrai puiki anglų detektyvo klasika. Skaičiau 1985 metų leidyklos "Mintis" leidimą (iš anglų kalbos vertė R.Zagorskienė ir K.Ambrasas-Sasnava). Knygoje išspausdinta apysaka "Baskervilių šuo" bei dar dešimt apsakymų, iš kurių vieną ("Penkios apelsino sėklos") jau buvau skaičiusi seniau. Nors seklys Šerlokas Holmsas ir nėra vienas iš mano mėgstamiausių literatūrinių herojų, bet narplioti įvairias mįsles bei mėgautis subtiliu humoru man tikrai patiko. O dar tie romantiški "senosios gerosios Anglijos" vaizdai, kurie vargiai ar kur beegzistuoja... Na, nebent naivių turistų naiviose svajonėse :)

Tai knyga, kurios labai sunku imtis, bet pradėjus tiesiog imi ir perskaitai, sunkiai atsiplėšdamas, kai reikia eiti miegoti ar tvarkyti kitus reikalus. Perskaičius šią knygą, pirmiausia negali liautis ginčytis pats su savimi,...

Tai knyga, kurios labai sunku imtis, bet pradėjus tiesiog imi ir perskaitai, sunkiai atsiplėšdamas, kai reikia eiti miegoti ar tvarkyti kitus reikalus. Perskaičius šią knygą, pirmiausia negali liautis ginčytis pats su savimi, galiausiai imi pasakoti apie ją draugams ir artimiesiems.

Lionel Schriver (g. 1957 m. Jav, Šiaurės Karolinos valstijoje) - talentinga rašytoja ir žurnalistė, iki šios išleidusi net šešias knygas, tačiau išgarsėjusi būtent romanu "Pasikalbėkime apie Keviną". Už šį savo kūrinį autorė apdovanota Orange premija, pagal jį sukurtas kino filmas, sulaukęs nemažai dėmesio.

O knygos tema atrodytų gana banali: vyro ir moters, vaikų ir tėvų santykiai, motinystė, tačiau į visa tai pažvelgiama visai kitu aspektu, o knygos finalas sukrečia ir radikaliai pakeičia visų personažų gyvenimus. Pagrindinę knygos veikėją Evą Kačiadurian galime drąsiai vadinti klestinčia moterimi: laimingai ištekėjusi, pasiekusi karjeros aukštumų (turi savo įmonę) ir be galo mylinti savo darbą. Kartu su vyru ilgai dvejoję nusprendžia susilaukti kūdikio, tačiau Eva per vėlai suvokia, kad visai to nenorinti ir nėra pasiruošusi motinystei. Gimus sūnui Kevinui ji vis dėlto stengiasi būti gera motina, tačiau nesugeba užmegzti ryšio su savo sūnumi ir tai lemia labai sudėtingus ir kraupius judviejų santykius ateityje. Ji nesugeba pamilti savo sūnaus, jis, jausdamas tai, motiną atstumia ir augdamas vis kūrybingiau ima ją terorizuoti. Dėl sūnaus Eva atsisako ankstesnio gyvenimo, įdomaus darbo, tačiau užmegzti ryšio nepavyksta, o ir iš vyro nesulaukio jokio supratingumo ar palaikymo. Eva nugrimzta į melancholiją, tampa abejinga daugeliui sūnaus nusižengimų ir tarp jų tvyranti įtampa galiausiai prasiveržia Kevino šešioliktojo gimtadienio išvakarėse.

Romanas "Pasikalbėkime apie Keviną" yra laiškų formos - po įvykusios tragedijos, kurią sukėlė Kevinas, Eva rašo laiškus savo vyrui ir nuo pat pradžių (t.y. net negimus Kevinui) bando išsiaiškinti, kas gi nutiko, dažnai užduoda klausimus kodėl? ir kas kaltas? Jeigu ji galės atsakyti į šiuos klausimus, galės pati prisiimti kaltę ir ją išpirkti, susikurs iliuziją, jog viską galima buvo sustabdyti. Knygoje sarkastiškai kritikuojama Amerikos visuomenė, tačiau daugiausia atsižvelgiama į atskiros šeimos anatomiją. Aiškinamasi, kokia yra nemeilės kaina savo vaikui, kodėl klestinčioje amerikiečių šeimoje auga sūnus žudikas, surengęs skerdynes mokykloje. Čia galima rasti daug atsakymų, priežasčių, ilgai diskutuoti, galiausiai, kiap rašoma ir pačioje knygoje apie suaugusiųjų pasaulį, paslaptis yra ta, kad jokios paslapties čia nėra - nelaimė nutiko ir motinai su sūnumi teks su tuo gyventi.