Į knygą galima žiurėti iš kelių perspektyvų (bent mano nuomone): kaip į informacijos šaltinį apie pasaulyje vykstančius dalykus, arba kaip į grožinę literatūrą, nereikalaujančią detalesnės informacijos, faktų...

Į knygą galima žiurėti iš kelių perspektyvų (bent mano nuomone): kaip į informacijos šaltinį apie pasaulyje vykstančius dalykus, arba kaip į grožinę literatūrą, nereikalaujančią detalesnės informacijos, faktų patvirtinimo, o tiesiog leidžiančios susipažinti su somalietės moters gyvenimo, tiksliau gal integravimusi į vakarų, į tą pažengusią visuomenę.

Konkrečiai jei trokštate bendro išprusimo, iš knygos pasisemsit nei daug, nei mažai. Svarbiausia iškeliama problema, apipjaustymas (mergaičių). Gal ir neskamba necivilizuotai, juk ko neprisigalvota mūsų medicinos, tačiau įsivaizduokit Afrikos laukines sąlygas, na kokia ten gali būti pažanga. Procedūra paremta papročiu ir įsitikinimu, kad tokia mergaitė bus sėkmingesnė vyro paieškose. Skaitant sukos mintis gal ir mūsų senos, labai senos kartos, patirdavo panašias kančias, įdomu prieš kiek šimtmečių. Kaip suprantu knygos leidimo pagrindindas ir buvo supažindinimas su visuomene, šios tiesos išlaisvinimas. Manau Varis, knygos autorė ir pagrindinė herojė, turėtų savimi didžiuotis, kad išdryso žengti pirmus žingnius.

Na ir kita pusė. Vakarų ir trečiųjų šalių kontrastas. Varis, užaugusi laukinėje gamtoje, maištaudama prieš nusistovėjusius papračius, pabėga. Ji gauną darbą Londone, nežinodama kas tai yra. Įdomu susipažinti su potyriais, patirtais radikaliai keičiantis žmogaus aplinkai. Ir iš tiesų šiai moteriai sekasi, ji napasiduoda. Nors ir neturi galutinio tikslo, bet likimas ją vis pakreipia tinkamu keliu.

Ši knyga užima kvapą nuo pat pirmų puslapių. Skaitant iškart susimastai, kad ir šalia taves gali gyvenimas taip pat klostytis. Joje aprašytas būdas, kaip galima pakliūti į narkotikų pinkles, žinant, kad "tai" yra blogai. Ši...

Ši knyga užima kvapą nuo pat pirmų puslapių. Skaitant iškart susimastai, kad ir šalia taves gali gyvenimas taip pat klostytis. Joje aprašytas būdas, kaip galima pakliūti į narkotikų pinkles, žinant, kad "tai" yra blogai. Ši istorija parodo kad nebūna "ilgai ir laimingai". Manau šią knygą turėtų perskaityti kiek tėvai, tiek jų vaikai.

Edgaras Volesas - Vikruolis. Pradėjusi skaityti kūrinį labai nustebau, nes pačioje pradžioje buvo rašoma apie vestuves, "nupirktą" nuotaką ir nieko apie aferas, padirbtus pinigus (ką, beje, ir žadėjo knygos aprašymas). Ir po...

Edgaras Volesas - Vikruolis. Pradėjusi skaityti kūrinį labai nustebau, nes pačioje pradžioje buvo rašoma apie vestuves, "nupirktą" nuotaką ir nieko apie aferas, padirbtus pinigus (ką, beje, ir žadėjo knygos aprašymas). Ir po kelių įžanginių puslapių sulaukiau detektyvo. Knyga sukosi apie jauną vyruką - Piterį ir jo naujai "iškeptą" nuotaką - Džeinę. Pora išvyksta medaus mėnesio į Longfordo pilį, kur ir prasideda visos įdomybės. Visų pirma, žmona Džeinė užtinka savo vyrą naktį slaptam kambary prie pinigų spausdinimo mašinos ir palaiko jį policijos itin ieškomu nusikaltėliu - Vikruoliu. Iš pagarbos vedyboms ir naujajam vyrui Džeinė stengiasi užglaistyti, jos manymu, bet kokius įkalčius, dėl kurių jos vyras gali sėsti į kalėjimą. Knyga man pasirodė labai įdomi, įtempto siužeto, kurioje tiesa išaiškėja tik paskutiniuosiuose puslapiuose. Ir nemanykit , kad viskas yra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio...Edgaras Volesas - Vikruolis. Pradėjusi skaityti kūrinį labai nustebau, nes pačioje pradžioje buvo rašoma apie vestuves, "nupirktą" nuotaką ir nieko apie aferas, padirbtus pinigus (ką, beje, ir žadėjo knygos aprašymas). Ir po kelių įžanginių puslapių sulaukiau detektyvo. Knyga sukosi apie jauną vyruką - Piterį ir jo naujai "iškeptą" nuotaką - Džeinę. Pora išvyksta medaus mėnesio į Longfordo pilį, kur ir prasideda visos įdomybės. Visų pirma, žmona Džeinė užtinka savo vyrą naktį slaptam kambary prie pinigų spausdinimo mašinos ir palaiko jį policijos itin ieškomu nusikaltėliu - Vikruoliu. Iš pagarbos vedyboms ir naujajam vyrui Džeinė stengiasi užglaistyti, jos manymu, bet kokius įkalčius, dėl kurių jos vyras gali sėsti į kalėjimą. Knyga man pasirodė labai įdomi, įtempto siužeto, kurioje tiesa išaiškėja tik paskutiniuosiuose puslapiuose. Ir nemanykit , kad viskas yra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio...

Ši knygelė nedidelė savo apimtimi, bet jaudinanti turiniu. Tai istorija apie dešimties metų berniuką Oskarą, kuris serga vėžiu, todėl turi gyventi ligoninėje. Knygos pradžioje susipažįstame su prislėgtu, nelaimingu vaiku,...

Ši knygelė nedidelė savo apimtimi, bet jaudinanti turiniu. Tai istorija apie dešimties metų berniuką Oskarą, kuris serga vėžiu, todėl turi gyventi ligoninėje. Knygos pradžioje susipažįstame su prislėgtu, nelaimingu vaiku, kurį labiausiai liūdina suaugusieji- daktaras Diuseldorfas, tėvai - kurie nenori sakyti bernuikui liūdnos tiesos apie jo būklę, nesugeba normaliai bendrauti su juo. Vienintelis žmogus, kuriuo pasitiki Oskaras - tai Močiutė Rožė. Tai senutė, kuri savanoriškai lanko vaikus ligononėje ir sugeba užmegzti su berniuku artimą ryšį. Ponia Rožė paskatina Oskarą pradėti rašyti laiškus Dievui, pasakojant apie savo gyvenimą ligoninėje, savo savijautą ir kasdien prašyti Dievą išpildyti vieną norą. Pasakojimo forma - tai ir yra berniuko laiškai Dievui. Tai nuoširdus, iš pradžių atsargus , berniuko bendravimas su nematomu Dievu. Su kiekvienu laišku Oskaras jaučia vis didėjančią ramybę ir nematomo Dievo palaikymą. Berniukas susitaiko su tėvais, kurie išdrįsta pripažinti, kad sūnus miršta, ir praleidžia kartu daug gražių valandų.Labai graži Močiutės Rožės idėja - kad paskutines gyvenimo dienas Oskaras pragyventų lyg visą gyvenimą. Jis išgyvena meilę, tariamą santuoką, jis pajunta gyvenimo pilnatvę, to gyvenimo, kurio nebus. Ir paskutinę savo dieną Oskaras sutinka ramiai, jausdamas Dievo buvimą, begalinį gyvenimo džiaugsmą. Knyga labai šviesi ir prasminga.

Knyga įdomi jau vien savo struktūra. Joje į Italiją pažvelgta vyro ir moters akimis. Versdama knygos puslapius iš vienos pusės, sužinau Italijos gamtos ypatumus, kokios čia vyraujančios vėjų kryptys, kokius orus jie...

Knyga įdomi jau vien savo struktūra. Joje į Italiją pažvelgta vyro ir moters akimis. Versdama knygos puslapius iš vienos pusės, sužinau Italijos gamtos ypatumus, kokios čia vyraujančios vėjų kryptys, kokius orus jie nulemia. Atrodo, perkeliauji visą šalį nuo šiaurės iki pietų, pajunti kiekvieno regiono skirtumus . Autorius labai smulkiai aprašo italų papročius ir tradicijas. Perskaičius knygą, galima drąsiai ruoštis kelionei į Italiją, nes joje pateikiamos nuorodos, kas yta galima ir ko negalima lankantis šios šalies aikštėse. stadionuose, pliaže ar mažoje parduotuvėje...

Antroji knygos dalis daugiau moteriška. Joje - Italijos madų pasaulis. Žinoma, čia skirta vietos ir vyrų elegancijai. Labai gausu puikių nuotraukų, kuriose įamžinti garsiausi mados kūrėjai bei modeliai. Besigilinant į tekstus , galima pajusti ne tik elitinės italų mados žavesį, bet ir atskirų mados namų tarpusavio konfliktus, konkurenciją.

Knyga įdomi ir naudinga.

Jerofejevas yra kaip Hrabalas. Paprastais darbais užsimaskavęs didelio apsiskaitymo žmogus. Skaitai tą alkoholiu išmirkusią knygą ir supranti, kad reiktų skaityti ne kaip lengvą skaitinį prieš miegą, bet kaip įsitempimo...

Jerofejevas yra kaip Hrabalas. Paprastais darbais užsimaskavęs didelio apsiskaitymo žmogus. Skaitai tą alkoholiu išmirkusią knygą ir supranti, kad reiktų skaityti ne kaip lengvą skaitinį prieš miegą, bet kaip įsitempimo reikalaujančią Joyce kūrybą.

Visgi suskaičiau kaip lengvą skaitinį. Gal kad tą pliusą užsidėt. Prabėgom.

Tik pabaiga užkabino. Kur vėl ta nelemta agresija. Keturiese, yla ar atsuktuvu į kaklą. Ir va tokia mirtis.

Tas Kunčinas.. Tiesiai pasakysiu, buvo sunkiausia skaityta knyga šiais metais. Gal tris kartus galvojau visai nebeskaityti ir pakeisti kita, bet perskaičiau. Love-hate relationship. Iš pradžių hate. Per tankiai kažkaip. Kaip...

Tas Kunčinas.. Tiesiai pasakysiu, buvo sunkiausia skaityta knyga šiais metais. Gal tris kartus galvojau visai nebeskaityti ir pakeisti kita, bet perskaičiau. Love-hate relationship. Iš pradžių hate. Per tankiai kažkaip. Kaip kokį tinginį ar chalvą valgytum. Du kąsniai ir jau turi padėt, nes daug visko prifarširuota. O aš mėgėjas daugiau puslapių vienu ypu įveikt, tai tas buvo sunku. Susikaupimo reikia.

Love prasidėjo nuo antros pusės. Pasiguglinau apie Kunčiną patį daugiau. Įsitraukiau labiau. O ir istorija kažkaip į savo vietas sustojo, palengvėjo, paaiškėjo.

Labai patiko kaip rašytojas. Pirma knyga, o jau tiek visko matosi. Užsimaniau ir tą garsiąją Tūlą skaityti. Bus matyt, gal kitiems metams :).

Labai išskirtinė knyga. Pirmiausia dėl tų autentiškų nuotraukų, kurios skaitant padeda susidaryti labai tikrovišką išgalvoto pasaulio vaizdą. Abejoju, ar žiūrėčiau būtent šio filmo ekranizaciją, nes siaubo filmų...

Labai išskirtinė knyga. Pirmiausia dėl tų autentiškų nuotraukų, kurios skaitant padeda susidaryti labai tikrovišką išgalvoto pasaulio vaizdą. Abejoju, ar žiūrėčiau būtent šio filmo ekranizaciją, nes siaubo filmų "bijau" ir ypatingai tokios kraupios knygos. Tačiau knyga tikrai gera mėgstantiems fantastiką ir keliones laiku :)

Šiais laikais mes įpratę vis nuolat skubėti, daryti tai,kas priimtina ir įprasta - mokytis, nes taip reikia, susirasti gerai apmokamą darbą. Dažnai užgožiame savo svajones,slaptus siekius.Kyla lausimas kodėl? Tiesiog kartais...

Šiais laikais mes įpratę vis nuolat skubėti, daryti tai,kas priimtina ir įprasta - mokytis, nes taip reikia, susirasti gerai apmokamą darbą. Dažnai užgožiame savo svajones,slaptus siekius.Kyla lausimas kodėl? Tiesiog kartais nedrįstame daryti to,ko iš tiesų norime, bijome save keisti, esame linkę susitaikyti su viskuo,nors tai ir nekelia mums džiaugsmo. Mano perskaityta Paulo Coelho knyga "Alchemikas" puikiai atitinka šių dienų realybę.

"Alchemikas " - tai romanas/ pasaka , dvelkianti rytietiška išmintimi.Knygoje pasakojama apie kelionę į pasaulio sielą ir tapimą savimi. Pagrindinis veikėjas - paprastas piemuo Santjagas, ganantis avis, ir laisvomis minutėmis skaitantis knygas. Netikėtai Santjagas susapnuoja keistą sapną. Apsilankęs pas čigonę, vaikinas sužino,jog tai "Pasaulio Kalbos sapnas" , ir jis turi ieškoti lobio, paslėpto kažkur netoli Egipto piramidžių. Tai jį labai suintriguoja ir jis vis labiau siekia pradėti kelionę, kur tariamai yra paslėptas lobis. Kiek vėliau Santjagas susipažįsta ir su Salemo karaliumi, iš kurio sužino daug vertingų patarimų,yra perspėtas,jog sektų sėkmės ženklus,nepaliautų tikėti.

Vėliau,jau keliaudamas ,piemuo Santjagas patiria daug sukrėtimų : jį apgauna ir apvogia, o kiek vėliau jis net susiduria su genčių karu. Tačiau taip keliaudamas ir susidurdamas su vis iškylančiais naujais iššūkiais, ir net, kai jau atrodo, jog vilties nebėra, Santjagas netikėtai pamato merginą, kurią iš pirmo žvilgsnio pamilsta. Tai tikra meilė, jis supranta,jog toji mergina svarbiau už lobį, kurį jis pasirengęs surasti .

"Kiekvienas žmogus gali turėti ir įgyvendinti savo asmeninę legendą ; " Dievas kiekvienam pasaulyje nubrėžė taką" . Piemens Santjago istorija įrodo, jog kiekvienas esame savo likimo kalvis, neturėtume pabūgti,jog kažkas nepavyks ar atrodysime ne tokie, kaip visi. Tik baimė trukdo mums bandyti pasiekti savo svajones. Ir net kai atrodo, jog jau niekas nebepagerės ir nieko nepakeisime, neskubėkime sustoti bandyti.

Taigi, " Alchemikas" - nuostabi knyga, kurią,manau, privalu perskaityti kiekvienam. Tai istorija,padedanti susivokti pasaulyje ir skatinanti neissižadėti svajonių,siekti savo asmeninės legendos.

Turbūt nėra žmogaus, net ir nelabai mėgstančio skaityti, kuris nežinotų "Mažojo princo". Bet kalba šį kart ne apie jį, o apie tai, kad žemė yra žmonių planeta. Taip, taip, žmonių. Ne mano, tavo ar jo, bet visų iki...

Turbūt nėra žmogaus, net ir nelabai mėgstančio skaityti, kuris nežinotų "Mažojo princo". Bet kalba šį kart ne apie jį, o apie tai, kad žemė yra žmonių planeta. Taip, taip, žmonių. Ne mano, tavo ar jo, bet visų iki vieno, be išimties. Kuomet užverčiau paskutinį šios knygos puslapį, pajutau gėdos jausmą, kuris būdingas daugeliui skaitytojų, jog neskaičiau šio kūrinio anksčiau ir apskritai mažai domėjausi šiuo kūrėju. Kilo klausimas, ką aš skaičiau anksčiau, kur aš buvau, jog tik dabar į rankas pakliuvo toks gėris. Tačiau dabar suvokiu, jog taip ir turėjo būt. "Mažasis princas" - vaikystės knyga, o pastaroji - ankstyvosios jaunystės. Abi knygos atitiko mano gyvenamojo laikotarpio išgyvenimus ir būsenas. Atėjo pas mane tada, kada to labiausiai reikėjo.

Kuo ši knyga man taip padėjo? Ogi, tai ištisas minčių lobynas. Apie žmones,draugus, gyvenimą, potyrius, dykumą, žemę. Šios knygos skaitymas ne tik mus, iš dalies, supažindina su pačiu autoriumi, jo darbu ( jis buvo lėktuvo pilotas), bet ir suteikia peno apmąstymams. Tūkstantį kartų geriau už bet kokią filosofinę (na gal ne bet kokią, yra daugybė gerų, bet turbūt supratot apie ką aš) ar "sėkmingo gyvenimo" knygą. Kiekviena mintis pateikta paprastai, bet tokia artima širdžiai, jog noris jos nepaleist ir dar ilgai turėti galvoje ir širdyje." Kada mes įsisąmoninsime savo vaidmenį, kad ir kukliausią, tik tada mes būsime laimingi. Ir tik tada galėsime ramiai gyventi ir ramiai mirti, nes tai, kas duoda prasmę gyvenimui, duoda prasmę ir mirčiai." Ši knygos mintis, kuomet ją perskaičiau ir suvokiau, lyg naujai nušvietė gyvenimą. Dviejuose sakiniuose slypi atsakymas į klausimą, kaip tapti laimingais. Atrodo, paprasčiau ir būti negali.

Taigi, dėkoju Antuanui už šią knygą. Ir jo mintis. " Ne pavojus aš myliu. Aš žinau, ką aš myliu. Gyvenimą." O jums linkiu, mylėt gyvenimą ir, kad tokios knygos atsirastų pas jus tada, kai to labiausiai reikia. Juk viena gera perskaityta knyga, gali pakeisti gyvenimą.