Tai turbūt nuostabiausia knyga mano gyvenime!!!! Ji traukia kaip magnetas. Kai padėdavau knygą į šalį, vis knietėdavo vėl ją pasiimti ir perskaityti nors porą puslapių. Negalėjau nuo jos atsiplėšti. O baigus skaityti...

Tai turbūt nuostabiausia knyga mano gyvenime!!!! Ji traukia kaip magnetas. Kai padėdavau knygą į šalį, vis knietėdavo vėl ją pasiimti ir perskaityti nors porą puslapių. Negalėjau nuo jos atsiplėšti. O baigus skaityti negalėjau jos pamiršti. Knyga tiesiog atėmė žadą. Ji tiesiog apakino mano vaizduotę, kad ir bet ką daryčiau vis mąsčiau kas bus toliau. Ji tikrai labai nuostabi ir nepamirštama. Jei mėgsti mistika ir romanus ir jeigu neskaitei šios knygos tai vadinasi neskaitei nieko. Manau ši autorė bus mano geriausia.

Ši knyga mane pakerėjo vien tuo, kad vienas žmogus gali regėti kelis savo atvaizdus įvairiose vietose, amžiuose ir situacijose. Skaičiau, skaičiau ir skaičiau ir vis negalėjau sustoti, nes ji tokia nuostabi ir kerinti....

Ši knyga mane pakerėjo vien tuo, kad vienas žmogus gali regėti kelis savo atvaizdus įvairiose vietose, amžiuose ir situacijose. Skaičiau, skaičiau ir skaičiau ir vis negalėjau sustoti, nes ji tokia nuostabi ir kerinti. Veikėjai tiesiog nenustoja stebinti. Tai pasirodo nauji arba paaiškėja keisti ir paslaptingi dalykai. Ach, galėjo ši knyga niekada nesibaigti.

Ši knyga privertė mane verkti ir jaudintis dėl veikėjos gyvybės, o retai taip būna. Tai dar viena gera knyga iš L.J. Smith kolekcijos. Ši knyga jaudinanti, labai jaudinanti. Knygą perskaičiau labai greitai, o kai baigiau...

Ši knyga privertė mane verkti ir jaudintis dėl veikėjos gyvybės, o retai taip būna. Tai dar viena gera knyga iš L.J. Smith kolekcijos. Ši knyga jaudinanti, labai jaudinanti. Knygą perskaičiau labai greitai, o kai baigiau norėjosi tęsti ir tęsti, bet gaila kitos dalies nėra.

Knygoje yra visko, ko reikia: dvasingumo ir erotikos, garbės ir išdavystė, aistros ir vilties, istorijos ir kelionių, ir meilės - nepaisančios nei erdvės, nei laiko. Pati nuostabiausia knyga... Nuo pirmo iki paskutinio puslapio....

Knygoje yra visko, ko reikia: dvasingumo ir erotikos, garbės ir išdavystė, aistros ir vilties, istorijos ir kelionių, ir meilės - nepaisančios nei erdvės, nei laiko. Pati nuostabiausia knyga... Nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Lengvas, grakštus, elegantiškas stilius. Ši istorija išmokė mane svajoti ir leido patikėti tobula meile, aistra ir stebuklais...

Šia knygą pasirinkau vien todėl, kad mėgstu knygas apie drauges ir jų nuotykius. Pati turiu daug draugių todėl buvo linksma skaityti šią knygą. Tai labai nuotaikinga knyga kurioje pasakojama apie mergaitę kuri susirado naujų...

Šia knygą pasirinkau vien todėl, kad mėgstu knygas apie drauges ir jų nuotykius. Pati turiu daug draugių todėl buvo linksma skaityti šią knygą. Tai labai nuotaikinga knyga kurioje pasakojama apie mergaitę kuri susirado naujų draugių. Šiaip rekomenduočiau šią knygą paskaityti visoms mergaitėms kurios mėgsta leisti laiką su draugėmis.

Apibūdinti šiai knygai renku žodžius - smalsiems, besidomintiems, keliautojams. Nereikia pamiršti, kad romane buvo artimas ir juodas humoras. Ši knyga buvo nominuota "Metų knygos rinkimuose 2012", todėl ją ir pastebėjau....

Apibūdinti šiai knygai renku žodžius - smalsiems, besidomintiems, keliautojams. Nereikia pamiršti, kad romane buvo artimas ir juodas humoras. Ši knyga buvo nominuota "Metų knygos rinkimuose 2012", todėl ją ir pastebėjau. Tačiau tai nėra tai, ką aš rekomenduočiau kaip - būtinai turi paskaityti. Taip tik pamąstau, bet jokiu būdu neužsiimu kaip knygos antiagitacija.

Be abejonės reikia pastebėti, kad kartu su autore patiri nemažai nuotykių ir tiesiog raudona Kinija įgyja kitokių atspalvių - ji graži ir bjauri, veidmainiška ir subtili, ir kitokie įdomūs kontrastai. Taip pat Vaiva Grainytė (Kinijoje vadinama Viva) yra nebloga pasakotoja. Teko skaityti tiek apie paprastą buitį, tiek apie nuotykius stepėse, mažuosiuose kinų kaimeliuose ar didžiuosiuose miestuose. Visą tai papildo ir esė apie kinų operas ir filmus. Jaučiu herojai ir pagarbą už ištvermę mokantis kinų kalbos, dėliojant hieroglifus.

Nors su Viva keliauti smagu, įdomu ir patogu, tačiau viską išgyventi Kinijoje norėtųsi realybėje pačiai. Ir pajusti tą baisingą urdulį ir gyvybės judėjimą, kuris melancholiškai sielai gali būti ir svetimas.

Visų pirma - labai puikiai aprašytas auklėjimas; vienišas tėvas augina du vaikus ir jam tas puikiai pavyksta. Tėvas Atikus, mažos Meikombo apygardos advokatas, gauna kelias užduotis - susitvarkyti su savo vaikais, kurie yra...

Visų pirma - labai puikiai aprašytas auklėjimas; vienišas tėvas augina du vaikus ir jam tas puikiai pavyksta. Tėvas Atikus, mažos Meikombo apygardos advokatas, gauna kelias užduotis - susitvarkyti su savo vaikais, kurie yra žūt būt pasiryžę iškrapštyti iš namų kaimyną, kurio gyvenimas apipintas paslaptimis ir legendomis. Dar viena Atikaus užduotis - sensacingoje byloje ginti juodaodį prievartautoją.

Istorija pasakojama Atikaus dukters, Paukštelio (taip visi ją vadina, nors tikrasis jos vardas yra Džina Luiza) lūpomis. Naivi, maža, tačiau ne iš kelmo spirta mergiotė Paukštelis gyvena savo svajonėse ir iliuzijose, taip pat amžiais kenčianti nuo savo porą metų vyresnio brolio ir tarnaitės Kelpurnijos pamokslų. Nepaisant to, ji ir brolis Džemis labai artimi: kartų leidžia laiką, lanko tą pačią mokyklą ir mėgaujasi vaikyste.

Kiekvieną vasarą pas juos atvažiuoja draugas Dilas - su savomis istorijomis (kiek jos realios kiek ne, tik pats jis ir težino).

Taigi visas romano veiksmas sukasi apie Baubo Redlio išprašymą iš namų ir tėvo Atikaus bylą, kuri labai pakeičia daugelio žmonių mąstymą ir tolerancijos lygmenį. Nuvylė neteisybė juodaodžių žmonių atžvilgiu, skaudžiausia, per šimtą metų, niekas nepasikeitė...

Autorė puikiai sužaidžia daugiasluokniame romane įpainiodama ir meilę, ir neapykantą; rasizmą ir toleranciją bei visus skaitytojus priverčia patikėti, jog visos romane minimos problemos yra aktualios ir šiandien.

Iš visų atsiliepimų kiek esu skaičiusi, tikėjausi šiek tiek daugiau, bet labai džiaugiuosi, jog skaičiau.

Knyga mano rankose atsidūrė vieną iš tų beprasmių dienų, kai laukimas oro uoste užsitęsia iki begalybės. Tokia diena, kuri sutilptų tiesiog į vieną sakinį.

O knygoje aprašoma viena, iš pirmo žvilgsnio įprastinė...

Knyga mano rankose atsidūrė vieną iš tų beprasmių dienų, kai laukimas oro uoste užsitęsia iki begalybės. Tokia diena, kuri sutilptų tiesiog į vieną sakinį.

O knygoje aprašoma viena, iš pirmo žvilgsnio įprastinė diena, sunkiai sutelpa į beveik 300 puslapių. Henry Perowne, talentingas neurochirurgas, šeštadienio rytą pabunda nuo keistos šviesos danguje. Kometa? Ar pasaulio pabaiga? Ne, tik danguje užsiliepsnojęs lėktuvas, besileidžiantis į Heathrow oro uostą. Ne teroristų ataka, tik paprastas atsitiktinumas (greičiau nelaimė). Ir tik paprastas atsitiktinumas, kad Henry visą tai matė. Toks pat atsitiktinumas ir pokalbis su sūnumi virtuvėje, gurkšnojant ekspreso 4 valandą ryto, ar pralaimėtas mačas ir patirta atsitiktinė avarija.

Nors knygos veiksmas vyksta tik vieną dieną, tačiau čia telpa daug. Autorius sėkmingai įpina karo Irake motyvą (demonstracijas ir piliečių nuomonę apie šį), spalvingą nepagydoma liga sergančio Baxley portretą, kuris turi išlaikyti savo autoritetą prieš gaują, nors paniškai bijo mirties ir negalios, motinos, kuri nepamena nieko, ir jos santykį su sūnumi (arba tetule, kaip jį pati vadina). Ir Henry šeima - kiekvienas skirtingas personažas, kurio istorijos, baimės atsiskleidžia šeimos susitikimo po 6 mėnesių metu.

Jei paklausčiau tavęs, kokia buvo tavo diena, ką atsakytum? Henry pasakytų: "Ačiū Dievui, ši diena pasibaigė".

Nors jei nebūtų tokių dienų, apie ką rašytume knygas, eiliuotume eilėraščius ar kurtume dainas?

Pagaliau įveikta ir mano iššūkio storulė - knyga apie Pikviko klubą. Tai gan paprasta istorija apie misterio Pikviko ir trijų jo draugų nuotykius. Na, draugų istorijoje galiausiai radosi labai nemažai, visgi beveik 8 su puse...

Pagaliau įveikta ir mano iššūkio storulė - knyga apie Pikviko klubą. Tai gan paprasta istorija apie misterio Pikviko ir trijų jo draugų nuotykius. Na, draugų istorijoje galiausiai radosi labai nemažai, visgi beveik 8 su puse šimto puslapių, kuriuose veikėjai keliauja, susipažįsta su įvairiausiais žmonėmis ir įsivelia į malonias ir nelabai istorijas. Pasakojimas nėra labai prikaustantis, bet visgi įsivaizdavau, kad būtų galima visai linksmą serialą pastatyti remiantis šiuo kūriniu. Žavingiausias knygos bruožas - tai sarkastiškas humoro jausmas ir stereotipiška britiška atmosfera, kur pavadinti vyrą ne džentelmenu yra didžiausias įžeidimas. Knyga iš tiesų priminė "Trise valtyje neskaitant šuns" - nieko labai ypatingo, bet nieko ir blogo.

Pirmiausia patraukė knygos pavadinimas, tada pagalvojau, kad ir darbe ši tema man aktuali, taigi, buvo labai įdomu, kokius atsakymus pateikia autorius. O jis šį klausimą nagrinėja gana rimtai, bet tuo pačiu ir su ironijos...

Pirmiausia patraukė knygos pavadinimas, tada pagalvojau, kad ir darbe ši tema man aktuali, taigi, buvo labai įdomu, kokius atsakymus pateikia autorius. O jis šį klausimą nagrinėja gana rimtai, bet tuo pačiu ir su ironijos gaidele. Galima šią knygą pavadinti žurnalistiniu tyrimu, nes visa knyga sudaryta iš interviu su žmonėmis, kurie kaip nors susiję su pamišimu.

Kokiais bruožais pasižymi psichopatai?

Kad galėtų sau nors šiek tiek atsakyti į šį klausimą knygos autorius išmoksta naudotis Bobo Hea PCL-R psichopatų bruožų sąrašu, kuris susideda iš šių punktų:


gražiai kalba/išorinis žavesys.
grandiozinis savivertės jausmas.
stimuliacijos poreikis/polinkis į nuobodulį.
patologinis melavimas.
klastingas/manipuliuojantis.
kaltės ir gailesčio stoka.
paviršutiniškumas.
bejausmis/empatijos stoka.
parazituojantis gyvenimo būdas.
prasta elgesio kontrolė.
palaidas seksualinis elgesys.
ankstyvojo amžiaus elgesio problemos.
realių ilgalaikių tikslų nebuvimas.
impulsyvumas.
neatsakingumas.
negebėjimas prisiimti atsakomybės.
daug trumpų santuokų.
prasižengimai jaunystėje.
lygtinio paleidimo atšaukimas.
nusikaltimų įvairiapusiškumas.


Kokie iš išvardintų bruožų būdingi jums? :) J. Ronson vis bando pritaikyti šį sąrašą, bet galiausiai pradeda sąrašą vertinti labai dviprasmiškai.

Kas man labiausiai patiko šioje knygoje? O gi tai, kad autorius bando atkreipti dėmesį į tai, kaip greitai ir nemotyvuotai žmogui gali būti diagnozuojamas tam tikras elgesio ar proto sutrikimas.
Užbaigti norėčiau pacituodama man patikusią autoriaus mintį: "nėra jokių įrodymų, kad šioje planetoje esame tam, kad būtume laimingi ar ypač normalūs. Ir iš tiesų mūsų nelaiminga savijauta ar keistumai, mūsų asmenybių aspektai dažnai yra tie bruožai, kurie pastūmėja mus sukurti kažką tikrai įdomaus."