Šią knygą "prarijau" tikrai gana greitai, o tai manau, jog tikrai nemažas pliusas. Jane Harper sugeba sukurti įtaigią atmosferą bei sudominti pasakojama istorija. Tačiau šį kartą manęs pateikta istorija neįtikino. Skaitant...

Šią knygą "prarijau" tikrai gana greitai, o tai manau, jog tikrai nemažas pliusas. Jane Harper sugeba sukurti įtaigią atmosferą bei sudominti pasakojama istorija. Tačiau šį kartą manęs pateikta istorija neįtikino. Skaitant pasirodė, jog pasakojimas jau kažkur girdėtas, o vietomis buvo net ir truputį nuobodoka. Pati moters dingimo istorija kėlė susidomėjimą, nes nori to ar ne, bet nejučia ir pats susimąstai ką darytumei panašioje situacijoje. Tikrai nenorėčiau atsidurti tokioje padėtyje, kuri teko šioms moterims. Šioje knygoje man pritrūko įtampos, o ir kūrinio atomazga pasirodė klišinė. Deja, bet ši detektyvinė istorija man buvo vidutinė. "Sausra" tikrai labai patiko, tad jeigu ateityje pasirodys nauja Harper istorija, tikrai perskaitysiu ją. Net neabejoju, jog autorė dar gali mus nustebinti.

Knyga patiko. Skaitėsi lengvai, o man kaip tik to šiuo metu ir reikėjo. Įdomu buvo pasinerti į restoranų darbo aplinką, stebėti merginos karjerą. Tačiau norėjosi mažiau šeimos santykių, o daugiauy norėjosi romantikos....

Knyga patiko. Skaitėsi lengvai, o man kaip tik to šiuo metu ir reikėjo. Įdomu buvo pasinerti į restoranų darbo aplinką, stebėti merginos karjerą. Tačiau norėjosi mažiau šeimos santykių, o daugiauy norėjosi romantikos. Tačiau pagrinde visa knyga buvo apie darbą. Pabaiga taip pat šiek tiek nuvylė, nes taip ir likau nesupratusi kokį sprendimą ji priėmė tolimesnėje karjeroje. Taip pat autorė pradžioje pasižada parodyti linksmą Stokholmą, bet jo taip ir neparodo.

Tikrai nieko panašaus kaip ši knyga man nebuvo tekę skaityti. Bet džiaugiuosi, jog pasiryžau susipažinti su "Mergaitė, moteris, kita". Ši knyga man tikrai patiko, nors turiu prisipažinti, jog knygos pradžia nebuvo lengva....

Tikrai nieko panašaus kaip ši knyga man nebuvo tekę skaityti. Bet džiaugiuosi, jog pasiryžau susipažinti su "Mergaitė, moteris, kita". Ši knyga man tikrai patiko, nors turiu prisipažinti, jog knygos pradžia nebuvo lengva. Tikrai neįprastas rašymo stilius, kur nėra išskirtų dialogų bei nėra taškų sakinio pabaigoje. Tad prireikė truputį laiko, jog įsijaučiau į šią istoriją, o kiek vėliau skaitėsi tikrai gerai.
Mane tiesiog sužavėjo kaip autorė meistriškai supynė moterų likimus. Tikrai negalėjau nesižavėti. Ne viena iš šių moterų buvo lesbietė, tačiau man tai visiškai netrugdė perskaityti šios knygos su didžiausiu malonumu.
Bernardine Evaristo mums suteikė privilegiją pažvelgti į intymų moters gyvenimą, jos slapčiausias mintis bei jausmus. Tikrai neeilinė knyga į kurią buvo įdėta beprotiškai daug darbo. Taip pat ir Akvilina Cicėnaitė vertimas. Tikiu, jog šią knygą nebuvo lengva versti, bet ji su šia užduotimi susidorojo puikiai.

Skaitant šį trilerį nuobodžiauti nebuvo kada. Tikrai be galo įtraukiantis siužetas, įdomūs veikėjai bei pats istorijos pateikimas. Paskutiniu metu nemažai trilerių tampa panašūs vieni į kitus ir kažką įdomesnio sunku...

Skaitant šį trilerį nuobodžiauti nebuvo kada. Tikrai be galo įtraukiantis siužetas, įdomūs veikėjai bei pats istorijos pateikimas. Paskutiniu metu nemažai trilerių tampa panašūs vieni į kitus ir kažką įdomesnio sunku atrasti. Drąsiai galiu teigti, jog ši knyga turėjo potencialo tapti tikrai puikiu trileriu, tačiau šį kartą truputėlį pritrūko. Buvo tikrai įdomu skaityti apie Džo jaunystės prisiminimus, taip pat ir apie laiką praleistą kalėjime. Man pasirodė, jog autorė gana įtaigiai pateikė gyvenimą už grotų bei ten patiriamus siaubus. O bet tačiau... Kūrinio atomazga.. Negaliu Jums jos aš išduoti, bet užvertusi paskutinį knygos puslapį likau pasimetusi. Buvo taip gerai, o pabaiga visiškai nesiderino prie bendro knygos konteksto. Atrodė, jog autorė stengėsi, jog ji taptų ypatinga, bet šį kartą buvo truputį persistengta.
Vertėtų pagirti ir Elžbietą, už puikų knygos vertimą. Šventai tikiu, jog vertimas labai daug duoda knygai. Todėl kokybiškai išverstą istoriją visuomet yra gera skaityti 🤍
Nepaisant keleto mano paminėtų niuansų man šis trileris tikrai patiko. Nekantriai lauksiu pasirodant ir kitų Jennifer Hillier knygų.

Knyga nuobodoka, įvykiams trūksta įtampos.Kartais jau siužetas pradeda vystytis, bet vėl nutrūksta. Istorija apie kelių kartų šeimą, prisirišimą prie namo, senatvę, mirtį, išgyvenimą likus be savo antros pusės, pagaliau...

Knyga nuobodoka, įvykiams trūksta įtampos.Kartais jau siužetas pradeda vystytis, bet vėl nutrūksta. Istorija apie kelių kartų šeimą, prisirišimą prie namo, senatvę, mirtį, išgyvenimą likus be savo antros pusės, pagaliau kraustymąsi iš namo į butą....Nežinau, man trūko emocijos, net gi mėlynų siųlų ritės įvaizdžiu sužaista labai primityviai. Knygos idėja- gera, bet ji neišnaudota iki galo...

Psichologinis trileris – kas tai? Nežinau pagal ką konkrečiai knygų turinys skirstomas, bet šita knyga pavadinta psichologiniu trileriu. Ko Jūs tikitės, kai perskaitote, kad romanas yra psichologinis trileris? Aš tikiuosi...

Psichologinis trileris – kas tai? Nežinau pagal ką konkrečiai knygų turinys skirstomas, bet šita knyga pavadinta psichologiniu trileriu. Ko Jūs tikitės, kai perskaitote, kad romanas yra psichologinis trileris? Aš tikiuosi psichologinių veikėjo/veikėjų nukrypimų ir paslapčių ar vidinių demonų, kurie paliečia išorinį pasaulį.

Pirmiausia, rašytoja yra tikrai gera pasakotoja. Jos veikėjai „akių nevarto“. Esu pastebėjusi, jeigu kas antram puslapyje veikėjai pradeda „vartyti akis“ – nieko gero nelauk. Čia turbūt kaip dainoje „la la la“ - įdedama tada, kai atlikėjas nebeturi ko pasakyti.

Istorijoje yra trys laikotarpiai, kurių dėka vyksta pasakojimas: DABAR, kai pagrindinė veikėja komos būsenos ir tuo laiku aktyviai veikia jos pasąmonė, TADA – savaitė prieš patenkant į komos būseną ir ANKSČIAU – mergaitės dienoraščiai. Labiausiai man patikusios vietos yra ANKSČIAU, kai pasakotoja tampa 10-11 metų mergaitė ir DABAR, būtent tos vietos, kur veikėja įsivaizduoja ar mato mergaitę rusvu chalatėliu be veido bruožų... oi, šitos vietos buvo tokios maloniai šiurpokos, net priminė Stephen King vaizduotę.

Dar vienas malonumas buvo, kad knygos vingiai nenuspėjami. Tiesiog ir nespėliojau, o leidausi tais vingiais ir man patiko, visos tos supainiotos vietos ir kaip viskas sudėliota.

Tik tokia smulkmena nepatiko – dialogai. Tokių vietų gal nebuvo daug, bet... pvz. „Tu prastai atrodai.“/ „Man viskas gerai“./ „Kaip tu jautiesi?“/ Ne ne, man tikrai viskas gerai.“/ „Bet tu tokia perbalus.“/ Tikrai. Man viskas gerai.“ Asmeniška nuomonė: tokie dialogai erzina. Emocijų yra daug ir žodžių yra daug joms apibūdinti ir per puse puslapio tokio tipo dialogai na, knygos nepuošia.

Veikėjams tiktų pasakymas: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.“ Tik va, kas ta kiaulė? Visi veikėjai knygoje tam tikrose vietose elgiasi įtartinai. Atrodo, na, jau šitas tai pavarys dabar. O buvo visaip.

Mano vertinimas šitam psichologiniam trileriui yra teigiamas.